Tyrimas, publikuotas žurnale „Current Biology“, parodė, kad Yersinia pestis į Europą galėjo atkeliauti vykstant masinei stepių gyventojų migracijai akmens amžiuje – tūkstantį metų iki pirmojo užfiksuoto maro protrūkio. Vienas iš tyrimo autorių – Vilniaus universiteto mokslo prorektorius prof. Rimantas Jankauskas.
Dėl šios bakterijos kilo ne vienas masinis maro protrūkis, taip pat ir XIV a. siautėjusi Juodoji mirtis, išnaikinusi trečdalį Europos populiacijos. Tirdami senovines ligos formas, mokslininkai tikisi daugiau sužinoti apie maro evoliuciją, kodėl laikui bėgant jis tapo vis pavojingesnis.
„Lietuvoje, Biržų apylinkėse, Gyvakarų vietovėje rasto virvelinės keramikos ir laivinių kovos kirvių kultūrai priskiriamo vyro palaikuose aptikti maro sukėlėjo genetiniai pėdsakai – vienas iš seniausių maro atvejų Europoje (datuojamas maždaug 2400 m. prieš Kristų). Tai rodo, kad pačioje akmens amžiaus pabaigoje vyko ne tik Eurazijos stepių gyventojų migracija (siejama su indoeuropiečių plitimu), bet ją lydėjo ir kenkėjai (žiurkės, kaip tarpiniai ligos pernešėjai) bei patogenai. Taigi turime išsamesnį šiuo įdomiu laikotarpiu vykusių migracijos procesų, kurie smarkiai pakeitė to meto Lietuvos gyventojų genetiką, vaizdą“, – sakė prof. R. Jankauskas.
Mėginiuose rasto maro DNR tyrimai parodė, kad bakterijos Yersinia pestis genomai iš akmens ir bronzos amžių labai artimai susiję. Tai sukėlė mokslininkų susidomėjimą, nes regionai, iš kurių buvo gauti šie mėginiai, gerokai vienas nuo kito nutolę. „Galima manyti, kad per visą šį laikotarpį maro užkratas pateko į Europą daugybę kartų, tačiau iš to paties šaltinio arba atsirado žemyne dar akmens amžiuje ir jame pasiliko“, – pasakojo Aida Andrades Valtueña, viena iš Maxo Plancko instituto mokslininkių.
Tyrėjai mano, kad Yersinia pestis sukeliamos ligos grėsmė buvo viena iš pagrindinių priežasčių, skatinusių žmonių judėjimą ankstyvojo bronzos amžiaus metu. Be to, maro atsiradimas Europoje galėjo nulemti genetinį europiečių arba stepių klajoklių imunitetą šiai ligai. Norint sužinoti tikslius atsakymus į šiuos klausimus bus atliekami tolimesni tiek pačios bakterijos, tiek žmonių palaikų tyrimai naudojant platesnes laiko ir geografines ribas.
