Daugybė ekspertų grupių yra aptarę ir pasiūlę etinių gairių, kaip dirbtinis intelektas turėtų būti kuriamas ar diegiamas: IEEE, pasaulinė profesionalių inžinierių organizacija, išleido 280 puslapių dokumentą šia tema (prie kurio kūrimo prisidėjau ir aš), o Europos Sąjunga paskelbė savą gairių rinkinį. „AI Ethics Guidelines Global Inventory“ visame pasaulyje surinko daugiau nei 160 tokių gairių.
Deja, daugumą šių gairių kuria ekspertų grupės ar organizacijos, įsikūrusios Šiaurės Amerikoje ir Europoje: apklausos, kurią vykdė mokslininkė Anna Jobin ir jos kolegos, rezultatuose teigiama, kad 21 tokia organizacija buvo iš JAV, 19 – ES, 13 – JK, keturios – iš Japonijos, po vieną iš Jungtinių Arabų Emyratų, Indijos, Singapūro ir Pietų Korėjos.
Turbūt nenuostabu, kad gairės atspindi jas pateikiančių žmonių vertybes. Tai, kad dauguma dirbtinio intelekto etikos gairių yra rašomos Vakarų šalyse, reiškia, kad šioje srityje dominuoja vakarietiškos vertybės, tokios kaip pagarba autonomijai ir asmens teisėms, o keli kitose šalyse paskelbti gairių rinkiniai dažniausiai irgi atspindi Vakarams būdingą požiūrį.
Žinoma, skirtingose šalyse suformuluotos gairės gali būti panašios, nes kai kurios vertybės iš tikrųjų yra universalios. Tačiau norint, kad šios gairės iš tikrųjų atspindėtų ne tik Vakarų šalių žmonių perspektyvą, jos turėtų atsižvelgti ir į tradicines kitų kultūrų vertybių sistemas.
