Mokslininkai sugalvojo kaip paversti plastiko atliekas valgomu baltymu. Šis procesas, kurį Lu apibūdino kaip mikrobinę sintetinę biologiją, remiasi genetiškai modifikuotais mikrobais, kurie geba skaidyti plastiko molekules. Galbūt tai ir neskamba kaip apetitą keliantis receptas, bet taip iš tikrųjų galima kurti maistą.
Baltymas yra baltymas - tai yra santykinai paprasta medžiaga. Baltymų būna įvairių ir daug jų yra mūsų maiste. Baltymą, kurį mokslininkai kurs iš plastiko atliekų, jūs jau valgote - jūsų kūnui tai nebus jokia naujiena. Tiesiog jūs jį gaunate iš kitų šaltinių.
Bet mokslininkai supranta, kad maisto pramonė ir ypač vartotojai nebus labai entuziastingi apie iš plastiko atliekų sukurtą maistą. Todėl jie ketina modifikuoti procesą ir iš plastiko atliekų gaminti kurą. Tai parodo, kokia universali gali būti mikrobinė sintetinė biologija.
Plastikas aplinkoje nesuyra labai ilgai. Plastikinis butelis gali išlikti 450 metų, kai kurie kiti plastikai - iki tūkstantmečio. Net ir ploni maišeliai sąvartynuose guli 10-20 metų. Ir visą tai laiką tos atliekos aplinką maitina mikroplastikais. Sėkmingas plastikų skaidymas bakterijomis ir atliekų perdirbimas galėtų padėtų spręsti šią problemą, bet su laiku plastiko vartojimą neišvengiamai teks mažinti.
