Dėl koronaviruso pandemijos ir verslo persikėlimo į internetinę erdvę potencialių kibernetinių atakų aukų gerokai padaugėjo. Tad verslui laiku nepasinaudojus tokiais saugikliais kaip kibernetinių rizikų draudimas vėliau gali tekti susidurti su didelių nuostolių rizika ar net veiklos tęstinumo klausimais.
Baudos gali siekti milijonus eurų
Kaip pažymima pernai metų Nacionalinėje kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje, registruotų kibernetinių incidentų skaičius per metus išaugo net ketvirtadaliu – 2019 m. jų užfiksuota 3241, o 2020 m. jų skaičius padidėjo iki 4330. Dėl kibernetinių atakų gali sutrikti ne tik įmonės sistemos bet ir įprasta įmonės veikla. Taip prarandamos įmonės pajamos ir galimybė teikti paslaugas klientams.
Jei pastarieji dėl įmonės veiklos sutrikimo patiria nuostolių arba dėl kibernetinio incidento paviešinami įmonės klientų asmens duomenys, galima sulaukti ir reikalavimų atlyginti žalą ar net grupinių ieškinių. Žalos dydžiai nėra ribojami, jie gali siekti ir milijonus eurų, tad grupinis ieškinys, jei su kibernetine ataka susidurtų mažas ar vidutinis verslas, galėtų reikšti ir jo veiklos pabaigą.
Kibernetinės rizikos pastaruoju metu gerokai išaugo ne tik dėl padažnėjusių atakų, bet ir dėl kur kas sudėtingesnio jų pobūdžio. Šio reiškinio priežastys paprastos – pandemija itin pagreitino skaitmeninimo ir naujų technologijų diegimą versle, išpopuliarino nuotolinį darbą ir paslaugų klientams teikimą per atstumą.
Šiemet Europoje labiausiai kibernetinių rizikų paveikiamomis verslo šakomis laikomos finansų institucijos, gamybos įmonės, komunikacijos, žiniasklaidos paslaugas teikiantys verslai, technologijų verslas ir profesionalias paslaugas teikiančios organizacijos.
Visgi, net ir suprasdami galimas problemas ir pavojus, mažai kas imasi veiksmų. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, net 60 proc. įmonių Lietuvoje neturi formaliai apibrėžtos kibernetinio saugumo politikos, o saugiklių išties reikėtų. Viena iš kibernetinių rizikų valdymo priemonių – kibernetinių rizikų draudimas.
Gali padėti susimokėti išpirką
Trumpai panagrinėkime, ką įmonei galėtų reikšti tokia kibernetinė ataka. Tarkime, kibernetiniai vagišiai nusitaikė į hipotetinės, apgyvendinimo užsakymo paslaugas teikiančios įmonės klientų duomenis. Kadangi paslauga populiari, įmonės serveriuose buvo saugoma šimtų tūkstančių žmonių informacija – vardai, pavardės, kredito kortelių duomenys, adresai, telefono numeriai, slaptažodžiai.
Visų pirma įmonė turėjo nemažai tiesioginių išlaidų mėgindama atstatyti sutrikdytų IT sistemų darbą ir atgauti prarastus duomenis – teko samdyti papildomus IT specialistus. Dėl neveikiančių IT sistemų, užtrukusios papildomų pajėgumų paieškos, įmonė net kelias dienas negalėjo vykdyti savo įprastos veiklos ir negavo kelių dešimčių tūkstančių eurų pelno.
Kol IT specialistai prakaitavo mėgindami atstatyti sistemas, plušėjo ir teisininkai: jie informavo Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą, o šiuo atveju, kadangi incidentas susijęs su klientų asmens duomenimis – ir Valstybinę asmens duomenų apsaugos inspekciją bei policiją. Teisininkai nuo pat pirmos akimirkos dalyvavo teikiant paaiškinimus šių institucijų pradėtame tyrime, tad atsiradus daugiau darbo, padidėjo ir specialistų poreikis.
Dėl kibernetinės atakos ir prarastų duomenų ažiotažas kilo ir visuomenėje, tad į darbą buvo pajungta viešųjų ryšių agentūra – ji vos per dieną, metusi kitus darbus, parengė brangiai kainavusį komunikacijos planą bei laiškus įmonės klientams. Taip pat prireikė įsteigti ir skambučių centrą, kuris turėjo suvaldyti klientų paklausimų skaičių.
Visas šias įmonės išlaidas, jei ši turi kibernetinių rizikų draudimą, gali kompensuoti draudikas. Ant draudiko pečių taip pat galėtų kristi ir tokios išlaidos, kaip išpirkos kibernetiniams įsilaužėliams sumokėjimas. Nereikėtų pamiršti, kad suvaldžius pirminę krizę išlaidos nesibaigia: reikia kibernetinių incidentų priežastis tiriančios komandos ar papildomų teisininkų atstovauti įmonei teisinėse bylose – jei tretieji asmenys dėl paviešintų asmens duomenų patiria žalą, jie gali įmonės pareikalauti ją kompensuoti.
Draudimo apsauga nuo įmonei kylančios civilinės atsakomybės dėl asmens duomenų saugumo pažeidimų itin svarbi ir todėl, kad Lietuvoje smarkiai populiarėja grupinio ieškinio institutas, suteikiantis galimybes pateikti vieną ieškinį didelei grupei asmenų. Reikia nepamiršti ne tik būtinų įmonės teisinių išlaidų gynybai, bet ir gresiančių baudų dėl asmens duomenų saugumo pažeidimų, įskaitant baudas dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (GDPR) pažeidimų, kurie gali būti kompensuojami kibernetinių rizikų draudimo išmokos pagrindu.
Draudimo sutartis pagelbėja ir tuo, kad neretai numato pirmosios pagalbos krizės valdymo paslaugų paketą – suburiama iš teisinių, IT ir komunikacijos paslaugų teikėjų atstovų sudaryta komanda, kuri apmokoma reaguoti iškart įvykus incidentui bei taip minimalizuoti neigiamus atakos padarinius įmonei ir jos klientams.
Toks savalaikiškumas ypač svarbus, nes su kibernetine ataka pirmą kartą susidūrusi įmonė gali užtrukti net keletą dienų ar savaitę, kol suburs savo konsultantų komandą ir atliks pirmuosius būtinus reagavimo veiksmus. Tai reiškia, kad veiksmai gali būti jau gerokai pavėluoti ir išvengti didelių finansinių nuostolių nepavyks. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad kibernetinės atakos itin sparčiai tobulėja, tad net ne pirmą kartą su ataka susidurianti įmonė gali nežinoti, kaip suvaldyti visiškai kito tipo ataką ir jos pasekmes.
Ką daryti, kad draudimo apsauga galiotų
Labai svarbu akcentuoti, kad draudimo sutartis yra grindžiama jos šalių tarpusavio pasitikėjimo principu, todėl draudėjas privalo vykdyti draudimo sutartyje ir įstatymuose jam nustatytas pareigas tam, kad neprarastų teisės į draudimo išmoką. Dar prieš pasirašant sutartį, įmonė privalo draudikui pateikti teisingą ir išsamią ikisutartinę informaciją apie jos veiklą, jos naudojamas IT apsaugos priemones, vidinius įmonės procesus IT sistemos apsaugos srityje, patirtas ankstesnes kibernetines atakas ir panašiai.
Įvykus kibernetiniam incidentui, įmonė apie ją turi iškart (pageidautina, tą pačią dieną) pranešti draudikui. Jei delsiama, draudikas praranda galimybę suteikti įmonei pirmąją pagalbą ir patarti, kaip sumažinti incidento pasekmes. Jei įmonė priima sprendimą suformuoti „greitąjį reagavimo būrį“ iš savo pačios pasirinktų teisės, IT ir PR konsultantų, ji privalo gauti išankstinį draudiko patvirtinimą pasirinktoms specialistų kandidatūroms ir jų būsimoms išlaidoms.
Taip pat reikėtų atsiminti, kad kiekvienas draudėjas turi pareigą elgtis taip, lyg nebūtų apsidraudęs – todėl nepakanka tik įsigyti draudimo sutartį ir tikėtis, kad draudikas padengs visus galimus nuostolius. Įmonė privalo ne tik rūpintis tinkamomis IT saugumo priemonėmis visą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, bet ir pati imtis visų būtinų galimos žalos mažinimo priemonių incidentui įvykus.
Indrė Pelėdaitė yra teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė
