Spalio pradžioje minima Tarptautinė elektroninių atliekų diena – kasmetinė proga susimąstyti apie elektroninių atliekų poveikį ir dėti daugiau pastangų, kad jas sutaisytume arba perdirbtume, rašo CNN.
Viename Europos namų ūkyje vidutiniškai yra 74 buitinės technikos ir elektronikos prietaisai, tačiau maždaug kas aštuntas iš jų – tiesiog nenaudojamas, dar nedidelė dalis jų – sugedę. Tokius skaičius rodo naujausia elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijas vienijančios tarptautinės asociacijos „WEEE Forum“ apklausa.
„Žmonės paprastai nesuvokia, kad visi šie iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi daiktai turi didelę vertę ir kartu pasauliniu mastu sudaro milžinišką kiekį“, – pareiškime sakė WEEE forumo generalinis direktorius Pascalis Leroy.
Elektroninių atliekų problema yra kur kas daugiau nei tik vietos atlaisvinimas šiukšlių stalčiuose.
JAV aplinkos apsaugos agentūra teigia, kad didelė dalis elektroninių atliekų gabenama į besivystančias šalis, kurios neturi galimybių atsisakyti šių importuojamų atliekų arba neturi infrastruktūros saugiai jas perdirbti.
Pasaulio sveikatos organizacija taip pat įspėjo, kad besivystančiose šalyse vaikai, kurių rankos mažesnės, dažnai naudojami perdirbti kalnus elektroninių atliekų, ieškant vertingų elementų, tokių kaip varis, sidabras ir kt. Daugiau nei 18 milijonų vaikų, dalyvaujančių šioje neoficialioje elektroninių atliekų perdirbimo pramonėje, patiria neigiamą poveikį sveikatai.
Pasak Gamintojų ir importuotojų asociacijos bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovės Veronikos Masalienės, nebereikalingą elektroniką, buitinę techniką, baterijas ir pan. atliekų tvarkytojams perduoti būtina dėl dviejų svarbiausių priežasčių. Viena susijusi aplinkosauga, kita – su pačių vartotojų saugumu.
„Pagal paskirtį naudojami, nesugadinti, mechaniškai nepažeisti prietaisai yra visiškai saugūs naudoti. Tačiau juos pažeidus gali kilti pavojus. Iš elektronikos prietaisų į aplinką gali pasklisti žmogui ir gamtai ypač kenksmingų medžiagų: sunkiųjų metalų, plastikų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nervų sistemą ir smegenis pažeisti galinčių švino ir kadmio. Daugeliui elektronikos prietaisų reikalingos baterijos, o jose yra nikelio, kobalto, ličio, kurie priskiriami prie labai degių medžiagų. Todėl įtrūkusi, sulūžusi ar kitaip mechaniškai pažeista baterija gali užsidegti ir net sprogti“, – pranešime žiniasklaidai teigė V.Masalienė.
Kur dėti elektronines atliekas?
Bendras elektroninių atliekų perdirbimo poveikis gali būti stulbinantis: iš kiekvieno 1 milijono perdirbtų mobiliųjų telefonų galima atgauti 35 000 svarų vario, 772 svarus sidabro, 75 svarus aukso ir 33 svarus paladžio.
Smulkią elektroniką ir baterijas galima dėti į specialiai tam skirtas talpas, kurias galima rasti daugelyje prekybos centrų bei elektronika, buitine technika, baterijomis prekiaujančių parduotuvių. Tokiomis talpomis, kurios yra suteikiamos ir prižiūrimos nemokamai, apsirūpina ir vis daugiau verslo centrų, įmonių bei įstaigų.
Elektronikos atliekas taip pat galima atvežti į atliekų surinkimo aikšteles arba užsisakyti nemokamą išvežimą iš bet kurios Lietuvos vietos.
Jei netoliese nerandate perdirbimo centro, daugelis gamintojų, įskaitant „Apple“, turi programas, pagal kurias mainais į naudotų prietaisų keitimą suteikia kreditų arba siūlo nemokamą perdirbimą.
Aplinkosaugos gynėjai teigia, kad svarbiausias žingsnis sprendžiant didėjančią elektroninių atliekų problemą yra tiesiog stengtis naudoti elektronikos prietaisus kuo ilgiau. Kai kuriais atžvilgiais tai padaryti lengviau nei bet kada anksčiau, rašo CNN.
Šių metų pradžioje „Apple“ ir „Samsung“ atidarė savitarnos remonto parduotuves, kuriose siūlomos dalys vartotojams, norintiems savo išmaniuosius telefonus pataisyti patiems. Panašiai paskelbė ir „Google“, kuri šiais metais internetinėje parduotuvėje siūlys originalių „Pixel“ dalių „pasidaryk pats“ mėgėjams.
