Mato kaip lygius
Kai kurie gyvūnų elgsenos ekspertai teigia, kad katės gali nematyti tiek daug skirtumų tarp mūsų ir jų, kiek jų matome mes. Nors jos mato mūsų didesnį dydį, tai jų negąsdina. Jos dažnai į žmones žiūri panašiai, kaip elgtųsi su kitu savo rūšies atstovu, „National Geographic“ sakė Bristolio universiteto kačių elgesio ekspertas Johnas Bradshawas.
Kaip žmonės gali pradėti mąstyti kaip jų augintiniai, neturėdami galimybės su jais kalbėtis? Atlikta daug tyrimų apie kačių gyvenimą ir elgesį tiek namuose, tiek gamtoje.
Sudėtingas sapnų pasaulis
Katės mintys tęsiasi ir miegant, o jų sapnai apima sudėtingas mintis ir ilgas įvykių sekas. Nors prireikė išsamių mokslinių tyrimų, kad geriau suprastume šiuos pūkuotus augintinius, yra paprastesnių būdų, kaip stebėdami namuose galite įsiskverbti į savo kačių draugo mintis – tereikia žinoti, ko ieškoti.
Dauguma žinduolių jaučia emocijas, tačiau būdai, kuriais skirtingos rūšys jas patiria ir parodo, skiriasi. Manoma, kad katės patiria laimę, liūdesį, baimę ir galbūt kitas emocijas, rašo „Psychology Today“. Nors yra mažiau prisirišusios prie savo šeimininkų nei šunys, manoma, kad katės vis tiek jaučia prieraišumą žmogui. Tai rodo katės, kurios renkasi likti su tam tikrais žmonėmis jų namuose, net jei jie neduoda joms maisto.
Katės yra protingesnės, nei mes joms priskiriame. Analizuodamos mus, jos taip pat įvertina mūsų judesius ir veiksmus, pranešė BBC. Kai kuriuose namų ūkiuose gali atrodyti, kad katės teikia pirmenybę vienam šeimos nariui, o ne kitam. Išmokę geriau suprasti ir gerbti savo katę, galite net laimėti ją kaip mėgstamiausią žmogų.
Kačių asmenybių tipai
Kiekviena katė, kaip ir žmogus, turi savo asmenybę. Australijos mokslo kanalas „Science Channel“, remdamasis žurnale „PLOS One“ paskelbtais tyrimais, teigia, kad yra penki pagrindiniai kačių asmenybės tipai. Kiekviena kategorija bendrais bruožais apibūdina beveik 3 000 kačių, kurias stebėjo mokslininkai, savybes.
Dominuojanti katė. Ši unikali kačių asmenybė kilo iš laukinių kačių, rodančių, kas vadovauja laukinių kačių grupėse. Dominuojančios katės gali kelti problemų namų ūkiuose, kuriuose yra daugiau nei viena katė, nes jos dažnai atima maistą ir žaislus iš mažiau dominuojančių kačių.
Spontaniška katė. Kačių impulsyvumas pasireiškia kitaip, negu žmonių. Jų spontaniškumas ne visada yra pasirinkimas, o kyla iš nerimo. Negalėdamos susitvarkyti, spontaniškos katės elgiasi nenuspėjamai. Jei jūsų katė demonstruoja atsitiktinę agresiją, neturėtumėte ant jos šaukti, nes tai gali sukelti jai dar didesnį stresą ir sustiprinti jos veiksmus.
Draugiška katė. Draugiškos katės dažnai būna tos, kurios būdamos kačiukais nuolat bendravo. Dažniausiai atrodančios laimingos, šios katės sugyvena su kitomis aplinkinėmis katėmis ir mažai barasi. Draugiškesnės katės taip pat demonstruoja daugiau prieraišumo ir siekia daugiau kontakto su šeimininkais.
Smalsi katė. Smalsiems ir ekstravertiškiems katinams reikia nuolatinės smegenų stimuliacijos. Šį bruožą turinčios naminės katės gali lengvai nuobodžiauti, todėl reikia nuolat naujų daiktų, kad jos būtų užimtos. Tai gali reikšti, kad joms reikia pirkti naujų žaislų, kad jos galėtų pamiklinti galvą.
Drovi katė. Nerami katė bėgs nuo lankytojų ir slėpsis naujose situacijose, kol neįsitikins, kad yra saugi. Jei jūsų katė yra baikšti, geriausia pasirūpinti, kad namuose būtų daugybė vietų, kur galima pasislėpti.
Kūno kalba
Kai išsiaiškinote savo katės asmenybės tipą, daug lengviau suprasti ir tai, kada reikėtų atkreipti dėmesį į jos kūno kalbą. Katės kūno kalba – nuo ausų galiukų iki uodegos galų – gali parodyti, ką ji bet kuriuo metu jaučia ir galvoja. Pasak ASPCA, svarbu atpažinti šiuos ženklus, kad suprastumėte, ko jūsų katė nori ir ko jai reikia, ir galėtumėte į juos reaguoti.
Išduodančios akys
Sakoma, kad akys – sielos veidrodis. Na, šis pasakymas tikrai tinka katėms.
Dideli katės akių vyzdžiai rodo, kad ją labai stimuliuoja aplinka. Nesvarbu, ar jos įsisavina grėsmės ženklus, ar yra susijaudinusios, ar nustebusios dėl pasikeitusios aplinkos.
Kai katė pyksta arba bijo, jos akių vyzdžiai susiaurėja. Kartais akys nėra visiškai matomos, pro susiaurėjusius vokus atsiveria tik akies vyzdys. Tai yra meilės ženklas ir gali reikšti, kad augintinis jumis pasitiki ir yra pakankamai atsipalaidavęs.
Ausys
Katės ausų padėtis priklauso nuo dviejų esminių veiksnių: agresijos ir baimės lygio. Kitaip nei mes, katės gali lengvai nukreipti ausis į priekį, į šonus ir atgal, valdydamos jas 32 raumenimis. Pasisukdamos 180 laipsnių kampu, pakildamos ir nusileisdamos nepriklausomai viena nuo kitos, šios galūnės gali rodyti kačių jausmus, teigia organizacija „Cats Protection“.
Atsipalaidavusios ir laimingos būsenos katės ausys nukreiptos į priekį ir šiek tiek atlenktos atgal. Jei ji išgirsta triukšmą, ausys atsistoja labiau į viršų ir kitiems nuolat rodo, kad yra įspėtos apie aplinką.
Kuo labiau katė bijo, tuo ausys būna žemiau. Įveikęs baimę gyvūnas nėra linkęs būti agresyvus, o ausys nukreiptos tiesiai, atgal už galvos. Jei katė išsigandusi, bet kartu ir agresyvi, jos ausys gali būti atsuktos atgal, bet likti nukreiptos į viršų, kad būtų įtvirtintas kuo didesnis dominavimas.
Kartais šie pojūčiai nėra momentiniai ir katė yra baiminga. Nežinodama, kaip reaguoti į aplinką, katė kartais gali vieną ausį laikyti pakeltą, o kitą nuleistą.
Judanti uodega
Dar viena kūno dalis, iš kurios gan nesunkiai galima suprasti katę apėmusius jausmus, yra jos uodega.
Gulsčiai iškelta uodega rodo katės neužtikrintumą, o tiesiai iškelta uodega su nulinkusiu galiuku – neužtikrintą draugiškumą. Horizontaliai ištiesta uodega parodys, kad katė nusiteikusi draugiškai ir pasitiki jumis.
Katės susidomėjimą išduos ant žemės nuleista ir švelniai į šonus judinama uodega. Tiesa, šio gesto nereiktų painioti su nuleista ant žemės bet pilnai įtempta ir judinčia uodega – tokiu atveju katė yra įsitempusi, agresyvi, nors ir neketinanti pulti.
