Tai nėra šiaip kažkoks akademinis klausimas. Nuo to, kaip žmonės suvokia šių skaičių reikšmę, priklauso tai, ką jie galvoja apie skiepą, apie norą pasiskiepyti ir apie elgesį po skiepo. Visi šie dalykai turi įtakos bendram pandemijos valdymui, rašo „Live Science“.
Taigi, kaip turėtų būti interpretuojami šie skaičiai?
„Manau, žmonėms labai svarbu suprasti, kad tai yra ekstremaliai efektyvi vakcina. Ji yra gerokai efektyvesnė, nei galėtumėte pagalvoti“, – apie „Pfizer“ vakciną sakė Drew universiteto (JAV) virusologė Brianne Barker
Viena iš dažnai pasitaikančių suvokimo klaidų – manymas, jog „Pfizer“ klinikiniuose tyrimuose 5 proc. vakcinuotų žmonių susirgo COVID-19. Tačiau tai nėra tiesa. Tikroji procentinė dalis žmonių ir „Pfizer“, ir „Moderna“ tyrimuose sirgusių COVID-19 po skiepo, yra net šimtą kartų mažesnė – 0,04 procento.
Tai ką tada reiškia tie 95 procentai? Tai, kad pasiskiepijusiems žmonėms rizika susirgti simptomine COVID-19 forma buvo 95 procentais mažesnė nei žmonėms, kurie pateko į kontrolinę grupę (t. y., nebuvo vakcinuoti nuo COVID-19, nors to nežinojo). Arba dar kitaip tariant, „Pfizer“ klinikiniuose tyrimuose paskiepyti žmonės COVID-19 sirgo 20 kartų rečiau nei neskiepyti.
O tai reiškia, kad ši vakcina yra „viena iš žmonijos turimų vakcinų apskritai“, – sakė B.Barker. Palyginimui, trivalentė MMR vakcina nuo tymų, raudoniukės ir parotito po dviejų dozių, kaip nurodo JAV Ligų prevencijos ir kontrolės centras, veikia 97 proc. efektyvumu prieš tymus, 88 proc. efektyvumu prieš parotitą. Vakcinos nuo sezoninio gripo efektyvumas svyruoja nuo 40 iki 60 procentų (svyravimas priklauso nuo kasmetinių viruso atmainos variacijų), tačiau to paties Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis vien JAV 2019-2020 m. sezonu apsaugojo nuo 7,5 mln. susirgimų gripu.
Taigi, jeigu efektyvumas yra vertinamas kaip tam tikras procentinis rodiklis, parodantis, kaip smarkiai sumažėja COVID-19 atvejų tikimybė, kas yra skaičiuojama kaip COVID-19 atvejis?
Ir „Pfizer“, ir „Moderna“ vakcinos atveju ligos atvejis apibrėžiamas kai pacientas patiria bent vieną ligos simptomą, nepriklausomai nuo to simptomo stiprumo, o taip pat pacientui atliktas COVID-19 testas būna teigiamas. „Johnson & Johnson“ atveju „atvejis“ yra registruojamas jei viruso testas yra teigiamas ir pacientui pasireiškia bent vienas „vidutinio sunkumo“ simptomas (dusulys, sumažėjęs kraujo prisotinimas deguonimi, kvėpavimo ritmo pakitimai) ar bent du „lengvi“ simptomai (karščiavimas, kosulys, nuovargis, galvos skausmas, pykinimas). Pagal tokį apibrėžimą COVID-19 susirgęs pacientas gali arba lengvai negaluoti, arba kelias savaites būti prikaustytas prie lovos. „AstraZeneca“ atveju atvejis buvo registruojamas po teigiamo SARS-CoV-2 testo ir vieno iš ligos simptomų (karščiavimo, didesnio nei 37,8 ºC, kosulio, dusulio, skonio ar uoslės praradimo).
B.Barker įspėja, kad tiesiogiai lyginti vakcinų efektyvumo tarpusavyje nereikėtų: „Johnson & Johnson“, „Pfizer“ ir „Moderna“ bei „AstraZeneca“ vakcinų tyrimai buvo atliekami geografiškai skirtingose vietose, kuriose populiacijos yra skirtingos, šiek tiek skyrėsi tyrimų atlikimo laikas, dėl ko galėjo skirtis tuo metu populiacijoje cirkuliuojantys COVID-19 variantai. „Tuo metu, kai buvo vykdomi „Johnson & Johnson“ vakcinos tyrimai, britiškas viruso variantas ir kiti variantai buvo paplitę labiau, nei tuo metu, kai savo tyrimus vykdė „Moderna“, – sakė virusologė.
Maža to, nė viename klinikiniame tyrime nebuvo skaičiuojami besimptomiai COVID-19 susirgimai. „Visi efektyvumo skaičiai rodo apsaugą nuo simptomų pasireiškimo, o ne apsaugą nuo užsikrėtimo“, – aiškino B.Barker (nors dabar jau esama preliminarių duomenų, kad „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinos mažina ir viruso dalelių kiekį žmogaus organizme bei teigiamo testo rezultato tikimybę, vadinasi, ir galimybę šiuo virusu užkrėsti aplinkinius. Tačiau, kadangi dar nesame tokiomis išvadomis užtikrinti, nusimesti kaukes po skiepo dar ankstoka)
Visgi visuose šiuose tyrimuose buvo ir antras, galimai kur kas svarbesnis „atvejo“ apibrėžimas. Medicinos sistemoms labiausiai rūpi ne lengvi ligos simptomai, o tokia liga, dėl kurios pacientą tenka guldyti į ligoninę arba paciento mirtis. Tad, greta nominalaus efektyvvumo rodiklio, vertinančio simptomų pasireiškimą, buvo ir apsaugos nuo sunkių atvejų rodiklis (rodantis, kaip patikimai tiriamieji buvo apsaugoti nuo tokių būklių, kurios smarkiai paveikia jų širdies ar kvėpavimo sistemą, sukelia būtinybę skirti papildomą deguonį, gydyti pacientą intensyvios palatos skyriuje, sukelia kvėpavimo nepakankamumą ar mirtį).
Ir pagal šį kriterijų visos vakcinos – ir „Pfizer“, ir „Moderna“, ir „Johnson&Johnson“, ir „AstraZeneca“ buvo 100 proc. efektyvios apsaugant pacientus nuo sunkios ligos jau praėjus 6 savaitėms po pirmosios dozės („Moderna“ atveju), po 7 savaičių („Pfizer“ ir „Johnson&Johnson“ atveju. „AstraZeneca“ atveju 100 proc. apsaugos nuo sunkių atvejų ir hospitalizacijos lygis pasiekiamas po trijų savaičių nuo pirmo skiepo dozės.
„Mums neįtikėtinai pasisekė, kad pasiektas toks vakcinų efektyvumo lygis“, – tvirtino B.Barker.
