Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Ką ligoninėse veikia medicinos fizikai?

Lapkričio 7 dieną minima Tarptautinė medicinos fizikos diena: ką gi veikia medicinos fizikai ligoninėje? Plačiau apie tai pasakojama Santaros klinikų pranešime.
Santaros klinikų medicinos fizikai
Santaros klinikų medicinos fizikai / Santaros klinikų nuotr.

Medicinos fizikai – tai nedidelė profesionalų bendruomenė, dirbanti medicinos srityje ir padedanti medikams suprasti, kaip fizikiniai procesai taikomi medicinoje ir apsisaugoti nuo nematomo labai galingo fizikinio reiškinio – jonizuojančios spinduliuotės. Jų darbas yra nematomas, tačiau ypatingai svarbus diagnozuojant ir gydant ligas, parenkant tyrimus, sureguliuojant medicininės aparatūros skleidžiamą apšvitą taip, kad ji būtų maksimaliai naudinga ir minimaliai žalinga.

Apie medicinos fizikus, jų darbą medicinos srityje – VUL Santaros klinikų Klinikinės radiacinės priežiūros skyriaus vedėja, Medicinos fizikų draugijos valdybos narė, VU Medicinos fakulteto doc. dr. Birutė Gricienė.

Kaip atsirado medicinos fiziko specialybė? Kodėl ji tapo reikalinga?

Medicinos fiziko specialybė jauna. Medicinos fizikos era prasidėjo tada, kai radioaktyvūs elementai buvo pasitelkti vėžiui gydyti ir pradėta ieškoti atsakymo, kaip, taikant jonizuojančiąją spinduliuotę, sunaikinti vėžinius darinius, bet nepakenkti organizmui.

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis laikoma, kad tikimybė žmogui per gyvenimą susirgti vėžiu yra apie 21 proc., tad manyčiau, kad vienas iš svarbiausių atradimų yra jonizuojančiosios spinduliuotės taikymas navikams gydyti.

Lietuvoje pirmieji medicinos fizikai pradėjo dirbti onkologijos centruose Vilniuje ir Kaune pradėjus taikyti spindulinę terapiją (1951 m.). Onkologinių ligonių gydymas jonizuojančiąja spinduliuote yra vienas iš pagrindinių kompleksinio vėžio gydymo metodų.

Augant susirgimų skaičiui, ankstyva ligų diagnostika (diagnostinė radiologija, intervencinė radiologija ir kardiologija bei branduolinė medicina) yra svarbi ir nebeįsivaizduojama be medicinos fizikų. Pavyzdžiui, kiekvienais metais pasaulyje atliekama virš 40 mln. branduolinės medicinos procedūrų ir jų skaičius kasmet auga 5 proc.. Pažangių technologijų diegimas didina aukštos kvalifikacijos medicinos fizikų poreikį.

Ką medicinos fizikas veikia ligoninėje?

Santaros klinikų nuotr./Pozitronų emisijos tomografijos įrangos patikrinimas su NEMA fantomu
Santaros klinikų nuotr./Pozitronų emisijos tomografijos įrangos patikrinimas su NEMA fantomu

Medicinos fizikas atsakingas už saugų ir kokybišką radiologinės įrangos ir šaltinių naudojimą bei užtikrina, jog tiriamo paciento diagnostiniai vaizdai būtų tinkami diagnozei nustatyti, o jonizuojančios spinduliuotės dozė „saugi“ ir optimali.

Santaros klinikų nuotr./Kardiologinės gama kameros D-SPECT patikrinimas
Santaros klinikų nuotr./Kardiologinės gama kameros D-SPECT patikrinimas

Medicinos fizikai Santaros klinikose dirba diagnostinės radiologijos, intervencinės radiologijos, branduolinės medicinos, brachiterapijos ir radiacinės srityse. Ligų diagnostikai naudojama apie 100 įvairios radiologinės įrangos bei radiofarmacinių preparatų su radionuklidais (branduolinėje medicinoje).

Fizikai vertina, kokia apšvita taikoma atliekant vieną ar kitą radiologinį tyrimą, padeda radiologijos technologams ir gydytojams radiologams optimizuoti dozes, t.y. gauti kokybišką tyrimą su mažesne apšvitos doze pacientui. Tam jis atlieka įrangos kalibravimus, sudėtingus įrangos kokybės bandymus, naudodamas reikalingą įrangą ir tam tikslui skirtus fantomus (žmogaus kūno modelius) bei kalibracinius šaltinius.

Medicinos fizikas dalyvauja ir planuojant paciento gydymo procesą: pateikia rekomendacijas diagnozuojant ligas bei gydant onkologinėmis ligomis sergančius pacientus, konsultuoja spindulinės įrangos pritaikymo klausimais. Medicinos fizikai atlieka ir darbo vietų apšvitos stebėseną, konsultuoja darbuotojus profesinės apšvitos optimizavimo, mažinimo klausimais.

Taip pat konsultuoja nėščių pacienčių saugaus tyrimo protokolų ir parametrų parinkimo klausimais, vertina pacientų kritinių organų, nėščių pacienčių ir vaisiaus dozių apšvitos riziką. Medicinos fiziko pagalbos ir patarimų reikia rengiant specifikacijas naujai įsigyjamai įrangai, ją instaliuojant, vertinant ligonines patalpas, kuriose stovi speciali, jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžianti įranga.

Santaros klinikų nuotr./Skyriuje naudojama dozimetrinė įranga
Santaros klinikų nuotr./Skyriuje naudojama dozimetrinė įranga

Kuo įdomus medicinos fiziko darbas?

Skyriuje naudojama dozimetrinė įranga. Darbas ir sudėtingas, ir įdomus. Diegiant naujus pacientų tyrimo metodus ar įrangą, nuolat iškyla klausimų, susijusių su apšvitos poveikiu žmogui: kaip apsaugoti darbuotojus, studentus ir pacientus. o atsakymų ieškome ir įvairiose tarptautinėse rekomendacijose, dalyvaujame konferencijose, kuriuose pristatome ir savo tyrimus, esame parengę 16 mokslinių publikacijų.

Medicinos fizikų atliekami pacientų apšvitos dozių ir jų optimizavimo tyrimai yra svarbūs, nes radiologinių tyrimų skaičius kasmet sparčiai didėja. Pavyzdžiui, Lietuvoje vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai atliekamas daugiau nei vienas radiologinis tyrimas per metus ir medicininė apšvita lemia apie trečdalį gaunamos metinės dozės. Taigi medicininių tyrimų apšvita, ypač nuo kompiuterinės tomografijos, auga, o kartu su ja didėja ir vėžinių susirgimų rizika, todėl ieškoma būdų, kaip sumažinti nebūtinų, nepagrįstų tyrimų skaičių, kartu sumažinant paciento gaunamą dozę.

Santaros klinikų nuotr./Medicinos fizikų darbo rezultatas – sumažintos apšvitos dozės
Santaros klinikų nuotr./Medicinos fizikų darbo rezultatas – sumažintos apšvitos dozės

Dirbdami kartu su radiologijos technologais gydytojai jau sumažino Santaros klinikų pacientų apšvitos dozes ir tuo pačiu riziką susirgti vėžiu didelei daliai radiologinių tyrimų: pvz., širdies vainikinių arterijų kompiuterinei tomografijai (KT) iki 60 proc., miokardo perfuzijos scintigrafijai apie 20 proc., virškinamojo trakto rentgenospopijai apie 50 proc., profilaktinių krūtinės ląstos rentgeno tyrimų metu gaunamą dozę apie 40 proc.

Didelis dėmesys skiriamas vaikų radiologiniams tyrimams, nes vaikai keletą kartų jautresni nei suaugusieji. Jų kompiuterinės tomografijos tyrimų dozes gydytojai sumažino 2–3 kartus, o kai kuriems tyrimams – net virš 85 proc. Pvz., kūdikių ankstyvo kaukolės kaulų siūlių suaugimui – kraniosinostozei – tirti. Medicinos fizikų reikšmė medicinos moksle yra ypač didelė, kad sergančių onkologinėmis ligomis ateityje būtų mažiau. Jie gali didžiuotis savo reta specialybe, nors jų darbas yra nematomas, mažai apie jį kalbama ir jo svarba dar nėra visuomenei suprantama.

Ar medicinos fiziką galima vadinti sveikatos priežiūros specialistu?

Tikrai taip. Medicinos fiziko veikla visame pasaulyje ir Lietuvoje priskiriama prie sveikatinimo veiklų, jie turi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos suteikiamą spaudą. Medicinos fizikai dalyvauja paciento vėžinių susirgimų tyrimo planavime ir gydyme, atliekant radiologinius tyrimus, vykdo bendrus darbus su gydytojais radiologais, atlieka pacientų dozių vertinimą ir optimizavimą, dalyvauja gydytojų konsiliumuose dėl nėščių pacienčių gydymo taktikos, dėl nėštumo nutraukimo, tyrimų parinkimo, vaisiaus ir kritinių organų apšvitos dozių ir rizikos sveikatai įvertinimo, vykdo mokslinius tyrimus.

Ar pakanka medicinos fizikų specialistų?

Šiuo metu Lietuvoje medicinos fizikais dirba virš 60 diplomuotų specialistų. Juos vienija Medicinos fizikų draugija ir Lietuvos medicinos fizikų ir biomedicinos inžinierių asociacija.

Pagal tarptautines Europos komisijos rekomendacijas medicinos fizikų asmens sveikatos priežiūros įstaigose turėtų dirbti daugiau. Pagal higienos normų ir tarptautinius reikalavimus, atliekant spindulinės diagnostikos ir intervencinės radiologijos procedūras, kurių metu pacientas gauna dideles apšvitos dozes, turi būti konsultuojamasi su medicinos fiziku ir radiacinės saugos ekspertu, kurių Lietuvoje yra pripažinti vos keletas.

Kas yra jonizuojančioji spinduliuotė? Ir kaip ji mus veikia?

Jonizuojančioji spinduliuotė, pvz., rentgeno spinduliai, radioaktyvios medžiagos ar kosminė spinduliuotė, geba jonizuoti aplinką ir gali sukelti pokyčius gyvuosiuose organizmuose. Dėl apšvitos ląstelės gali būti pažeistos arba žūti. Žuvusios ląstelės neatsinaujina, o pažeistos gali atsikurti, tačiau kyla ląstelės mutacijų pavojus, galintis nulemti vėžinius susirgimus ir genetinius pokyčius. Todėl jonizuojančioji spinduliuotė gali būti pavojinga sveikatai ir tuo pat metu suteikia didelę naudą ją naudojant ligų diagnostikai ir įvairių ligų bei vėžiui gydyti. Kaip nepakenkti žmogui naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančius įrenginius – su šiuo klausimu kasdien susiduria daugybė medicinos įstaigų.

Ar reikia bijoti radiologinių tyrimų ir kada reikėtų sunerimti?

Tai, kad gyventojams medicininės apšvitos dozės didėja, nereiškia, kad turime atsisakyti modernių tyrimų. Mes nuolat patiriame apšvitą iš gamtinės kilmės šaltinių, pavyzdžiui, dėl kosminės spinduliuotės ar iš ore, grunte, maiste ir vandenyje esančių radionuklidų, beje ir mes patys esame šiek tiek radioaktyvūs.

Santaros klinikų nuotr./Medicininė apšvita lyginant su gamtine
Santaros klinikų nuotr./Medicininė apšvita lyginant su gamtine

Priklausomai nuo vietovės, gyventojai per metus patiria apie 3 mSv efektinės dozės apšvitą (jonizuojančiosios spinduliuotės lygis aplinkoje matuojamas vienetais SI sistemoje yra sivertai per valandą (Sv/val). Gamtinis fonas 0,0001 mSv/val (skrydžio metu fonas didesnis nuo 10 iki 100 kartų).

Palyginkime dozes. Pavyzdžiui, atliekant krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką (dozė apie 0,02 mSv), pacientas gauna dozę, kuri gali būti palyginta su doze, gaunama keletą valandų skrendant lėktuvu ar per keletą dienų iš gamtinės apšvitos. Tuo tarpu kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimo metu gaunamos dozės šimtus kartų didesnės, pvz., pilvo organų KT tyrimo tipinė dozė 10 mSv ir daugiau.

Tipinė suaugusio paciento galvos KT tyrimo dozė lygi 100 ir daugiau rentgeno nuotraukų dozei, o krūtinės ląstos KT dozė prilyginama 400 ir daugiau rentgeno nuotraukų dozei. Dėl pilvo KT tyrimo metu gautos dozės rizika susirgti vėžiu suaugusiam pacientui lygi 1 iš 1000, vaikui – 1 iš 300.

Todėl šie tyrimai turi būti ypač pagrįsti. Tam, kad radiologinis tyrimas pacientui būtų atliktas saugiai, dirba sveikatos priežiūros specialistų komanda: medicinos fizikas gydytojas radiologas, radiologijos technologas.

Kodėl būtina vengti nereikalingų, pakartotinių tyrimų?

Nėra nekenksmingos jonizuojančios spinduliuotės, todėl medicininius tyrimus, kuriuose ji naudojama, būtina skirti ypač atsakingai ir tikslingai. Visuomenei suvokti modernių ir šiuo laikotarpiu naudojamų technologijų spinduliuojamos apšvitos mastą labai sunku. Todėl labai svarbu pacientams paaiškinti, kad tam tikrais atvejais tiktų alternatyvūs tyrimai: ultragarsinis arba magnetinio rezonanso tyrimas.

Jodo tabletės: ką reikėtų žinoti žmonėms – kokiu atveju jas reikėtų vartoti ir kokios jūsų rekomendacijos dėl jų vartojimo?

Gyventojai gali įsigyti kalio jodido preparatų, tad norėčiau atkreipti dėmesį, kada jie būtų išties veiksmingi. Stabilaus jodo preparatai vartojami tik branduolinės avarijos metu, kai žinoma, jog netrukus į aplinką su kitais radionuklidais pateks radioaktyviojo jodo. Radioaktyvusis jodas, įkvėpus ar gavus su maistu, kaupiasi skydliaukėje ir didelis kiekis po kelių ar keliolikos metų gali sukelti skydliaukės vėžį. Kitu atveju jodo profilaktika gali sukelti neigiamą, žalojantį poveikį sveikatai, todėl jodo tabletes reikia gerti tiktai gavus Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendaciją.

Santaros klinikų nuotr./Jodo pasisavinimo kreivė
Santaros klinikų nuotr./Jodo pasisavinimo kreivė

Žmogus, laiku suvartojęs jodo tablečių, apsaugo tik skydliaukę, kuri sukaupusi stabilaus jodo, nebekaupia radioaktyviojo. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), TATENA ir Radiacinės saugos centro rekomendacijas reikėtų išgerti jodo tabletę ne anksčiau kaip 6 valandoms iki patenkant į aplinką, kurioje yra radioaktyviojo jodo. Veiksmingiausia suvartoti likus 2 valandoms iki tol, kol žmogus pateks į radioaktyviuoju jodu užterštą aplinką.

Po 8 valandų, praleistų radioaktyvioje aplinkoje, jodo profilaktika nerekomenduojama, nes radioaktyvusis jodas jau susikaupęs skydliaukėje, o išgertas jodas blokuoja jau patekusio radioaktyviojo jodo pasišalinimą iš organizmo.

Vaikai ypač jautrūs radioaktyviojo jodo poveikiui, todėl jie pirmiausia turi vartoti jodo tabletes. PSO atkreipia dėmesį, kad stabilaus jodo pašalinis poveikis didėja su amžiumi, tuo tarpu skydliaukės vėžio rizika labai mažėja, todėl vyresniems (virš 40 metų žmonėms) jodo profilaktika rekomenduojama tik jei padėtų išvengti didelės – virš 5000 mGy – skydliaukės dozės, pasikonsultuoti su gydytoju, dėl alergijos jodui.

Jodo tabletės visai neapsaugo žmogaus organizmo nuo kitų radionuklidų. Todėl avarijos atveju reikėtų imtis ir kitų apsaugos priemonių – visų pirma nebūti lauke, užsandarinti langus, duris, klausyti rekomendacijų.

Pokalbio su VUL Santaros klinikų Klinikinės radiacinės priežiūros skyriaus vedėja doc. dr. Birute Griciene vaizdo įrašą rasite čia:

VIDEO: Medicinos fizikai 1107

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs