„Iš pradžių institutas nerekomendavo medikams daryti nuo koronaviruso mirusių pacientų kūnų skrodimų, kad apsaugotų medikus nuo užsikrėtimo. Tačiau vėliau Hamburgo ir Bazelio tyrėjai ėmėsi šio darbo ir jau turi pirmąsias išvadas“, – rašo „Süddeutsche Zeitung“.
Bazelio universitetinėje ligoninėje buvo padaryti 20-ties nuo COVID-19 mirusių pacientų kūnų skrodimai. „Visi ištirtieji sirgo hipertonija, – pasakoja profesorius Alexandaras Tzankovas, vadovaujantis ligoninės patologoanatomijos skyriui. – Taip pat dauguma pacientų turėjo nemažą antsvorį.“ Tarp mirusiųjų, mediko teigimu, dominavo vyrai. Daugiau nei 2/3 mirusiųjų turėjo kraujagyslių pažeidimų, trečdalis pacientų sirgo diabetu.
Profesoriaus A.Tzankovo vadovaujama grupė taip pat ištyrė mirusiųjų plaučių audinio pažeidimus.
„Plaučių uždegimą turėjo mažoji dalis pacientų, – sakė profesorius. – Pro mikroskopą mes pamatėme didelius mikrocirkuliacijos plaučiuose pažeidimus.“ Tai, jo žodžiais, reiškia, kad deguonies apykaita plaučiuose nebevyko. Šis faktas leidžia paaiškinti, kodėl intensyvios terapijos skyriuose COVID-19 sirgusiems pacientams taikydami dirbtinės plaučių ventiliacijos metodą medikai patyrė daug problemų. „Pacientui galima duoti kiek tik nori deguonies, jis tiesiog daugiau nebus pernešamas toliau“, – rašo leidinys.
Teismo medicinos ekspertas iš Hamburgo universitetinės klinikos Klausas Püschelis nuo šių metų kovo 22 d. iki balandžio 11 d. atliko 65 nuo koronaviruso mirusių pacientų kūnų skrodimus. „Süddeutsche Zeitung“, teleradijo kompanijos NDR ir WDR turi šių atvejų ataskaitą. „Profesorius patvirtino jos autentiškumą, tačiau atsisakė atsakyti į žurnalistų klausimus. Jis tepasakė, kad šiuo metu Hamburge atlikti daugiau nei 100 pacientų kūnų skrodimai. Nustatyta, kad visi jie turėjo kitų ligų“, – rašoma straipsnyje.
„Ši ataskaita sutampa su kai kuriomis išvadomis, padarytomis ir Bazelyje. Pavyzdžiui, daugelis mirusiųjų sirgo ir širdies ligomis. Pasak ataskaitos, 55 iš 61 paciento, ištirtų Hamburge, anksčiau sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis – hipertonija, infarktas, aterosklerozė ir kitos širdies problemos. 46 pacientai turėjo plaučių ligų. 28-ių buvo pažeisti kiti organai – kepenys, inkstai arba jiems buvo atliktos organų transplantacijos. 16 pacientų kentėjo nuo demencijos, kiti turėjo vėžinių susirgimų, antsvorio arba sirgo diabetu“, – rašoma straipsnyje.
„Süddeutsche Zeitung“ teigia, kad pasaulyje kol kas yra mažai sisteminių mirusiųjų nuo COVID-19 tyrimų. Kovo pabaigoje Kinijos sostinės Pekino universitetinės klinikos medikai paskelbė duomenis, gautus atlikus 29 mirusių pacientų kūnų skrodimus. Jie pabrėžė, kad virusas pažeidė ne tik plaučius, bet ir imuninę sistemą bei kitus organus. Mokslo leidinyje „Lancet“ patologoanatomai iš Ciuricho universiteto pranešė gavę duomenų, jog virusas sukėlė ir kraujagyslių uždegimus skirtinguose organuose. Jie ištyrė du mirusius ir vieną išgyvenusį pacientą. Tai leistų paaiškinti, kodėl mirė ir tie pacientai, kuriems nereikėjo dirbtinės plaučių ventiliacijos.
-
Sunkiausios būklės COVID-19 ligonius gydantis A.Kiškis: „Tai – tik pradžia, o medikų gali pritrūkti“
-
LSMU mokslininkų COVID-19 prognozė Lietuvoje: pirmas epidemijos pikas jau praeitas, bet esame arti antro
-
Lietuvos populiacijos tyrimas dėl COVID-19 S.Čaplinskui kelia siaubą: pasirinktas netinkamas metodas
-
Svarbiausios šio ketvirtadienio naujienos apie koronavirusą
-
Mokslininkė: pandemiją kol kas pavyko suvaldyti, tai leido švelninti karantiną
„Italijoje Sveikatos apsaugos valdyba paskelbė ataskaitą, kurioje buvo išvardyti 1768 nuo COVID-19 mirusių pacientų turėti kiti susirgimai. Tačiau ši ataskaita paremta ne skrodimo metu gautais duomenimis, o įrašais pacientų medicininiuose dokumentuose. Tuose įrašuose taip pat dažniausiai buvo minima hipertonija, diabetas ir kraujagyslių ligos“, – rašoma leidinyje.
„Atsakyti į klausimą, ar pacientai miršta nuo viruso, ar nuo gretutinių ligų, bandoma tik medicinos eksperto iš Hamburgo universitetinės klinikos K.Püschelio ataskaitoje. 61-am iš 65 mirusiųjų mirties priežastimi buvo nurodyta COVID-19. Likusiųjų keturių mirties priežastis nebuvo virusinis susirgimas“, – pažymi „Süddeutsche Zeitung“.
Šį skirtumą patologoanatomas Tzankovas iš Bazelio vadina „akademiniu“. „Jeigu aš sergu vėžiu ir man liko pusė metų, bet mane partrenkia automobilis, tai nesumenkina vairuotojo kaltės“, – sako profesorius.
Žinoma, dauguma mirusiųjų pacientų dėl turimų kitų sudėtingų ligų tikriausiai būtų gyvenę trumpiau nei sveikieji. Tačiau be COVID-19 visi šie pacientai tikriausiai būtų gyvenę ilgiau, gal valandą, gal dieną, savaitę ar net metus, užbaigia straipsnį „Süddeutsche Zeitung“.
