Informacinių technologijų srities darbuotojai yra vieni iš daugiausiai uždirbančių Lietuvoje – už juos didesnius atlyginimus gauna tik finansų ir draudimo sektoriaus darbuotojai . Jeigu vidutinis atlyginimas iki mokesčių visoje šalyje yra 772 eurai, tai vidutinis IT srities darbuotojo darbo užmokestis iki mokesčių yra 1313 eurai. Finansininkai uždirba 1442 eurus. Tai, beje, jau yra didesnis atlyginimas, nei kad numatė partijos savo priešrinkiminiuose pažaduose. Pavyzdžiui, socialdemokratai iki rinkimų žadėjo, kad iki kadencijos pabaigos vidutinis atlyginimas šalyje užaugs iki 1100 eurų „ant popieriaus“.
Bet ir esant gerokai aukštesniam už vidutinį atlyginimų lygiui, IRT rinkos problemų, kurias galima būtų spręsti politiniais sprendimais yra begalė. Pavyzdys – IT darbuotojų trūkumas. Asociacijos „Infobalt“ vykdomasis direktorius Paulius Vertelka tvirtina, kad Lietuvoje IT darbuotojų (daugiausiai programuotojų) jau dabar būtų galima įdarbinti 27 proc. daugiau, nei yra šiuo metu (o iš viso Lietuvoje informacinių technologijų ir ryšių srityse, dirba 27,9 tūkst. darbuotojų). Lietuvos IT įmonės turi tiek pasiryžimo ir galimybių plėstis, kad po trejų metų mūsų šalyje dirbančių IT specialistų kiekį galima būtų padidinti net 89 procentais. Labiausiai pageidaujamos specializacijos – programuotojai ir testuotojai, sistemų analitikai, sistemų architektai, IT projektų vadovai, tinklų inžinieriai.
IT sektoriaus augimo galimybes iliustruoja ir atsilikimas nuo kitų valstybių: jei tie 27,9 tūkst. IRT sektoriaus darbuotojų sudaro 2,1 proc. visų dirbančiųjų Lietuvoje, tai, pavyzdžiui, Estijoje IT sektoriuje dirba 4,4 proc. visų dirbančiųjų, o Suomijoje – net 6,5 proc. dirbančiųjų. ES vidurkis – 3,5 procento.
Šią problemą galima spręsti vienu keliu – smarkiai didinti informacinių technologijų sritims skiriamą studijų krepšelį. Smarkiai – tai maždaug tiek, kad iki 2020 metų studijuoti šios pakraipos programose galėtų dukart daugiau nei 2015 metais.
Kitas pavyzdys – šalies BVP yra labai glaudžiai susijęs su informacinių technologijų vartojimu. P.Vertelkos teigimu, 10 proc. padidinus šalies gyventojų, besinaudojančių informacinėmis technologijomis, BVP išauga 1,2 procentų. O Lietuvoje su skaitmeninėmis technologijomis „draugauja“ apie 70 proc. gyventojų – gerokai mažiau nei vidutiniškai Europoje (apie 80 proc.), o Liuksemburgas, kur 95 proc. gyventojų naudojasi internetu, atrodo sunkiai pavejamas. Bet idealiu atveju vien interneto vartojimo skatinimas šalies BVP gali išauginti maždaug 3,5 procentų. Problemos sprendimo būdas – plėsti prieinamų elektroninių paslaugų spektrą tiek, kad nesinaudoti internetu būtų tiesiog neprotinga (dabar nemaža gyventojų dalis internetu naudojasi ne el.paslaugoms vartoti, o vien paprastoms interneto paieškoms).
Antras tiesiogiai su BVP augimu susijęs veiksnys – investicijos į IT: pasaulinė patirtis rodo, kad 20 proc. padidinus investicijas į šią sritį, šalies BVP didėja 1 procentu.
Lietuva – ir lyderė, ir atsilikėlė
Žvelgiant į Lietuvos informacinių technologijų srities pažangą pasaulio kontekste apima dvejopas jausmas. Viena vertus, Lietuvoje („RottenWiFi“ duomenimis) yra greičiausias pasaulyje viešai prieinamas „WiFi“ internetas, „FTTH Conference“ duomenimis pasaulyje pirmaujame pagal šviesolaidinio interneto skvarbą namų ūkiuose, o 3G ryšiu yra padengti 99,9 proc. šalies teritorijos. Tikriausiai galima pridurti ir tai, kad ryšio paslaugos mūsų šalyje yra vienos pigiausių Europoje.
Kita vertus, pagal inovacijų indeksą esame vos 24 vietoje Europos Sąjungoje, 93 vietoje iš 139 pasaulio šalių pagal viešųjų pirkimų, susijusių su IT, reitingą („Network readiness index“). Pastarasis indeksas yra tiesiogiai susijęs su šalies konkurencingumu tarptautinėje rinkoje. Nors bendras „Network readiness index“ įvertinimas Lietuvai yra ganėtinai palankus – 29 vieta pasaulyje.
Pagal IRT sektoriaus įtaką BVP augimui smarkiai atsiliekame nuo ES lyderių – Suomijos, Estijos, Airijos. Tarkime, Lietuvos IT sektoriaus įtaka BVP augimui 2015 metais buvo net maždaug 7 kartus mažesnė nei Estijoje (tiesa, reikia vertinti ir tai, kad Lietuvos verslo aplinka apskritai yra labiau diversifikuota nei Estijoje – šiauriniai broliai kur kas labiau sutelkę dėmesį į šią sritį).
Pagal IRT sektoriaus sukuriamą pridėtinę vertę (1,2 mlrd. eurų) esame treti nuo galo Europoje. Nors vertinant absoliučia išraiška lenkiame vienus iš ES lyderių – Estiją, kurios IRT sektorius sukūrė milijardą eurų pridėtinės vertės pavidalu.
Bendrauja su politikais
P.Vertelka džiaugėsi, kad bendraujant su naujai išrinkta valdžia jo vadovaujamos asociacijos atstovai yra ir išgirstami, ir suprantami. Tiesa, kol kas neaišku, koks bus to bendravimo rezultatas teisės aktų ir politinių sprendimų pavidalu, tačiau politikų dėmesio sulaukiama bent jau daugiau nei sudarinėjant rinkimų programas.
Tačiau jis naujojoje valdžioje kol kas pasigenda žmonių, su kuriais būtų galima tiesiogiai bendrauti IRT klausimais ir tikėtis aiškaus suvokimo bei aktyvių veiksmų. Jis svarstė, kad galbūt vertėtų Informacinės visuomenės plėtros komiteto (ar komiteto, kuris pagal naujosios valdžios sprendimus perims jo funkcijas) narius supažindinti su IT bendrovių veikla iš vidaus – organizuoti reguliarias ekskursijas, pavyzdžiui, į duomenų centrus ar kitokių IT paslaugų bendroves.
Taip pat P.Vertelka tikisi, kad naujoje vyriausybės struktūroje visos IRT ir inovacijų kompetencijos bus konsoliduotos vienoje ministerijoje, kur mažų mažiausiai būtų viceministras, visą dėmesį skiriantis šioms sritims. Nors, žinoma, parankiau būtų, jei ministerijos vadovas šios ekonomiškai itin naudingos srities vystymą vertintų kaip vieną iš svarbiausių savo veiklos prioritetų.
