Nors daugumai žmonių kanapių aliejus asocijuojasi su marihuana, iš tikrųjų kanabidiolis (CBD) nėra narkotinė medžiaga.
Kaip 2018 m. išsamioje ataskaitoje rašo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kanabidiolis (CBD) yra vienas iš natūralių kanabinoidų, esančių kanapių augaluose. Tai 21 anglies terpenofenolinis junginys, kuris susidaro dekarboksilinimo būdu iš kanabidiolio rūgšties pirmtako, nors jis taip pat gali būti gaminamas sintetiniu būdu.
Paprastai kalbant, kanapėse randamos dvi veikliosios medžiagos – tetrahidrokanabinolis (THC) ir CBD. THC yra psichoaktyvioji medžiaga, kuri sudaro didžiąją dalį marihuanos, liaudiškai vadinamos „žole“. Skirtingai nei veiklioji psichoaktyvi kanapių medžiaga THC, kuri Lietuvoje yra draudžiama, CBD nėra psichotropinė medžiaga – ji neturi svaiginamojo poveikio ir nesukelia priklausomybės. Pluoštinėse kanapėse THC lygis negali būti didesnis nei 0,2 proc., tad jų nereikėtų painioti su marihuana.
CBD tyrimai apima tyrimus, susijusius su nerimu, pažinimu, judesių sutrikimais ir skausmu, tačiau nėra pakankamai aukštos kokybės įrodymų, kad kanabidiolis yra veiksmingas gydant šias ligas. Nepaisant to, CBD dažnai reklamuojamas su neįrodytais teiginiais apie jo ypatingą gydomąjį poveikį.
Ne vaistai ir ne maisto papildai
Keliuose klinikiniuose tyrimuose įrodyta, kad CBD veiksmingai gydo epilepsiją, tam yra ir patvirtintas vaistas – „Epidiolex“. Tačiau visų kitų produktų, kuriuos galite rasti internete, negalima painioti su vaistais ar maisto papildais, pabrėžė 15min situaciją komentavusios mokslininkės – gydytoja klinikinė farmakologė Eglė Karinauskė bei biomedicinos mokslų daktarė Gabrielė Balčiūnaitė-Murzienė.
Šiuo metu negali būti tiekiami ES rinkai kaip maisto produktas (įskaitant ir maisto papildas) ar jo sudedamoji dalis
Šiuo metu siekiama, kad pluoštinių kanapių produktas – CBD – gautų naujojo maisto titulą. Naujasis maistas – tai bet kuris maisto produktas, kuris Europos Sąjungoje nebuvo plačiai vartotas žmonių maistui iki 1997 m. gegužės 15 dienos.
G.Balčiūnaitė-Murzienė pasakojo, kad šiose pastangose gauti naujojo maisto titulą lemiamą vaidmenį vaidina šalutinis poveikis.
„CBD, kaip naujasis maistas, turėtų neturėti jokių šalutinių poveikių, bet esami tyrimų duomenys rodo, kad tų šalutinių poveikių yra. Dėl to dabartinis sprendimas yra stabdyti vertinimą kol neturima naujų duomenų“, – situaciją aiškino mokslininkė.
Šiais metais Europos maisto saugos tarnyba (EFSA,) priimanti sprendimus dėl maisto produktų saugos, pateikė nuomonę dėl CBD naudojimo maiste. Tarnybos teigimu, trūksta išsamesnių duomenų apie tai, kaip CBD veikia žmogaus organizmą: kepenis, virškinamąjį traktą, endokrininę sistemą ir nervų sistemą.
„Iki šiol atliktais tyrimais, EFSA negali patvirtinti dėl kanabidiolio (CBD) saugumo sveikatai naudojant jį kaip maistą ar sudedamąją dalį. Pažymėtina ir tai, kad kanapių ekstraktai nėra įtraukti į naujo maisto sąrašą, todėl šiuo metu negali būti tiekiami ES rinkai kaip maisto produktas (įskaitant ir maisto papildas) ar jo sudedamoji dalis iki bus atliktos autorizavimo procedūros“, – 15min komentavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
Šie draudimai nėra taikomi tik iš kanapių sėklų pagamintiems maisto produktams, pavyzdžiui, kanapių sėklų aliejui. Taip pat ir maisto produktams, kurių sudėtyje yra kanapių sėklų ar jų produktų. Tokia išimtis pritaikyta todėl, kad moksliniais tyrimais yra įrodyta, jog kanapių sėklose nesusidaro kanabinoidų, savo tinklapyje situaciją išaiškina VMVT.
2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimams, pradėta leisti panaudoti visą kanapės augalą – ne tik sėklas, bet ir stiebą, lapus, žiedynus. Jame taip pat nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje ir (arba) kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse gaunami, pagaminti ir tiekiami rinkai pluoštinių kanapių produktai ir jų gaminiai turi būti gauti ar pagaminti iš pluoštinių kanapių, kuriose THC kiekis neviršija leidžiamos 0,2 procento ribos. Tuo tarpu galutiniams produktams galioja nulinė THC tolerancija.
Dėl teisinės reguliacijos Lietuvoje norėdami pardavinėti CBD produktus, pardavėjai juos registruoja kaip kosmetikos priemones.
Transliuojama žinutė gali suklaidinti žmones
Kaip 15min pasakojo „H Drop“ bendraįkūrėjas ir privačios kanapių ir kitų augalų biologiškai aktyvių komponentų mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugų centro „Lithempa“ vadovas Rokas Šliupas, iš pirkėjų atsiliepimų taip pat matyti, jog CBD produkcija perkama dėl „miego, nerimo, bendro balanso ir skausmo mažinimo“.
Tačiau, kaip pabrėžia E.Karinauskė bei G.Balčiūnaitė-Murzienė, dažnai įvairių prekybininkų transliuojama žinutė ar per nuomonės formuotojus įsigyta reklama gali klaidinti žmones.
„Kai komunikuojama, kad jokių šalutinių poveikių, iš karto pristatoma kaip vaistas. Nors kompanijos gražiai rašo, kad nepristato savo produktų kaip vaisto, bet pats pasakymas, kad nerimui, nemigai, yra interliudas į vaistą. Žmonės klaidinami, jie gali galvoti, kad mano nemiga pagerės po kurso pavartojimo. Taip negalima“, – pasakojo mokslininkė.
„Man atrodo, kad svarbiausias momentas, kad tai yra pristatoma kaip „jokių šalutinių poveikių“ ir dalinama į kairę, į dešinę visiems gyvenimo tikslams. Buvo prieš porą savaičių mugė ir CBD dalinamas viskam – po liežuviu, ant odos, po oda – tarsi naujoji panacėja. Toks vaizdas susidaro. Iš to atsiranda problema, kad žmonės elementariai tiki“, – pridūrė G.Balčiūnaitė-Murzienė.
Mokslininkių teigimu, svarbu suprasti, kad šiuo metu svarių tyrimų trūksta. Tuo tarpu nuomonės formuotojai soc. tinkluose dalinasi žinutėmis, kuriose CBD aliejukus ar kapsules giria už jų teigiamą poveikį nemigos, nerimo, skausmų sutrikimams.
Tarp nuomonės formuotojų reklamų dažnai pamatyti galima ir „H Drop“ prekinį ženklą. Įmonės marketingo direktorė Joana Paulevičiūtė teigė, kad bendradarbiavimo metu tekstų nederina ir nuomonės formuotojams leidžia pasidalinti jų pačių patirtimi.
Nuomonės formuotojai, žinoma, negali teigti, kad CBD produktai, kurie nėra registruoti kaip vaistai, gydo kokias nors ligas
„Tekstų/gairių niekuomet neruošiame, nuomonės formuotojai dalinasi tik savo patirtimi, kuri, beje, gali būti ir neigiama. Yra ne vienas atvejis, kai socialinių tinklų vartotojai patys pasidalina vartojimo įspūdžiais, be mūsų prašymo. Mes patys dalinamės sukonkretintais, tyrimais pagrįstais duomenimis apie kanapes ir CBD tiek savo svetainėje, tiek socialiniuose tinkluose, o esant poreikiui tyrimus atsiunčiame tiek nuomonės formuotojams, tiek klientams. Nuomonės formuotojai, žinoma, negali teigti, kad CBD produktai, kurie nėra registruoti kaip vaistai, gydo kokias nors ligas. O ir mes neteigiame, jog CBD yra tam skirtas ir/ar gali būti dėl to naudojamas“, – komentavo J.Paulevičiūtė.
Tai, kad tokia komunikacija yra negalima, 15min patvirtino ir VMVT.
„Pažymime, kad maistas nėra vaistas, todėl jam negali būti priskiriamos žmogaus ligų profilaktinės ar gydomosios savybės. Maisto produktų ženklinime ar reklamoje sveikumo ir maistingumo teiginiai gali būti vartojami tik tais atvejais, jei jie atitinka teisės akto teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą, nuostatas. Atkreipiame dėmesį, kad teiginys „padeda nuo nemigos, skausmų“ nėra leistinas, kadangi neatitinka aukščiau nurodyto teisės akto reikalavimų“, – komentavo VMVT.
Tyrimų apie poveikį trūksta – bet kas yra žinoma?
CBD sąveikauja su žmogaus endokanabinoidine sistema ir jos tinklo receptoriais. Ši biologinė sistema mokslininkų buvo atrasta tik praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje. Mokslininkai iki šiol vis dar aiškinasi ir tyrinėja jos veiklą ir sąveiką, bet dabar yra žinoma, kad endokanabinoidinė sistema daro įtaką keletui pagrindinių procesų, įskaitant apetitą, miegą, nuotaiką ir atmintį. Labiausiai ištirta sritis – stipri endokanabinoidinės sistemos sąveika su nervų sistemos veikla.
„Endokanabinoidinė sistema yra viena iš kertinių sistemų žmogaus organizme, kurią sudaro kanabinoidų receptoriai ir vadinami endokanabinoidai – tai tokios medžiagos, kurias žmogaus kūnas natūraliai gamina. Ir augaliniai kanabinoidai, tokie kaip CBD, savo struktūra yra panašūs į natūraliai gaminamus kanabinoidus, todėl taip pat gali veikti šią sistemą. O šios sistemos mums reikia, nes ji dalyvauja žmogaus metabolizmo, uždegimo, skausmo reguliavimo procesuose“, – pasakojo Julius Andriuškevičius, „Lithempa“ eksperimentinės cheminės sintezės vadovas.
Šiuo metu dauguma CBD produktais prekiaujančių tinklai skelbia, jog CBD, sąveikaudamas su endokanabinoidine sistema, padeda organizmui valdyti stresą sukeliančius veiksnius, tvarkytis su nemigos, nerimo, mėnesinių skausmų problemomis.
Tačiau, kaip pabrėžia su 15min kalbėjusios mokslininkės, nors šiuo metu tyrimų apie neigiamus bei teigiamus CBD efektus yra, teigiamam poveikiui pagrįsti mokslinių įrodymų trūksta. „Studijų autoriai aiškiai formuluoja – potencialo yra, tačiau reikia atlikti daugiau didesnės apimties tyrimų“, – „Instagram“ įraše teigė mokslininkės.
Kitas svarbus aspektas – be endokanabinoidinės sistemos organizme yra dar 65 receptoriai, su kuriais sąveikauja CBD. „CBD poveikis priklauso nuo sąveikų su visais tais receptoriais sumos“, – teigė mokslininkės.
Potencialo yra, tačiau reikia atlikti daugiau didesnės apimties tyrimų
„Man atrodo, kad svarbiausias momentas, kad tai yra pristatoma „jokių šalutinių poveikių“ ir dalinama į kairę, į dešinę visiems gyvenimo tikslams“, – situaciją komentavo G.Balčiūnaitė-Murzienė.
Mokslininkių teigimu, šiuo metu daugiausia rezultatų matoma iš tyrimų su gyvūnais.
„Matomi neigiami poveikiai kepenims, didėja kepenų fermentų rodikliai, veikiama skydliaukės, lytinių liaukų veikla, reprodukcija. Įdomus momentas – stebėta tik su gyvūnais, bet stebimi lytinių organų masės padidėjimai, kas reiškia, kad yra kažkoks hormoninis poveikis, ir jis yra neįvertintas su žmonėmis ilgalaikėje perspektyvoje – čia yra problema“, – teigė mokslininkė.
Tuo tarpu E.Karinauskės teigimu, kai kurie neigiami poveikiai taip pat pateikiami kaip teigiami. Vienas iš tokių – sedacija (specialių medikamentų sukeltas sąmonės slopinimas).
„Kas tikrai yra įrodyta ir jau yra vaistinis preparatas, tai antiepileptinis poveikis. Bet tai reta epilepsijos forma vaikams, kuri sunkiai kontroliuojama. Yra tyrimų ir kitoms indikacijoms, bet jie nedidelės apimties. Potencialus stebimas poveikis nerimo mažinimui, bet yra ir prieštaringų tyrimų. Ką dar mačiau – tai aknės gydymas, bet tyrimų su žmonėmis nėra, tik su ląstelių kultūromis ir gyvūnėliais. Aknei teoriškai galėtų padėti dėl priešuždegiminio poveikio ir sebumo išsiskyrimo mažinimo, bet vėlgi, gali veikti vien dėl placebo“, – įžvalgomis dalijosi G.Balčiūnaitė-Murzienė.
Tuo tarpu J.Andriuškevičius pabrėžia, kad be epilepsijos gydymo taip pat yra CBD tyrimų ir kitų ligų gydyme: „Pavyzdžiui, kalbant apie nerimą ar rimtesnius psichinius sutrikimus, yra tyrimų, kur pamatytas teigiamas poveikis CBD gydant ir Parkinsono ligą ir šizofreniją, taip pat ir narkotikų sukeltą psichozę.“
Taip pat yra tyrimų, kuriuose kombinuojant CBD ir THC pastebėtas perspektyvus elgesio problemų, susijusių su autizmu, valdymas. CBD taip pat padėjo su skausmo toleravimu osteoartritu sergantiems žmonėms. J.Andriuškevičiaus teigimu, tyrimų sparčiai didėja ir vėžio gydymo srityje.
„Yra nemažai tyrimų visame pasaulyje, kur buvo lyginamas CBD ir kitų minorinių kanabinoidų poveikis ir sveikom, ir vėžinėm ląstelėm. Yra pastebima, kad CBD bei kiti minoriniai kanabinoidai turi vadinamą citatoksinį poveikį – tai reiškia, kad jie žudo vėžines ląsteles arba bent jau stabdo vėžio plitimą. Pastebimas žudantis poveikis vėžinėms ląstelėms, kadangi jos turi daugiau kanabinoidų receptorių, negu sveikos. Taip pat vėžinėse ląstelėse yra kur kas labiau išsibalansavusi ląstelės gynyba nuo išorinių poveikių, tad sveikai ląstelei sąveikaujant su kanabinoidais neigiamas poveikis yra kur kas menkesnis, jei iš viso yra“, – pasakojo mokslininkas.
Neaiškios dozavimo instrukcijos
E.Karinauskę bei G.Balčiūnaitė-Murzienė taip pat suglumino rekomenduojamos CBD dozavimo normos bei instrukcijos. Vieni prekybininkai nurodo CBD aliejus trinti ant skaudančios vietos, kiti – gerti arba laikyti po liežuviu.
„Dėl vartojimo formos, kai trinama ant odos, ar kai vartojama per burną – gali visiškai skirtingos koncentracijos susidaryti kraujyje, nes labai skiriasi medžiagos kelias. Kita problema – mes nežinome, kiek poveikis užsitęs. Gal iš tikrųjų padės išmiegoti, bet ryte žmogus jausis mieguistas, vairuos mašiną ir papuls į avariją“, – teigė E.Karinauskė.
G.Balčiūnaitės-Murzienės teigimu, taip pat keista, kad tam tikri prekybininkai dozes nustato pagal tai, kokio stipraus poveikio nori vartotojas: „Akivaizdu, kad nuo dozės priklausomi šalutiniai poveikiai stiprėja.“
Tuo tarpu R.Šliupas pasakojo, kad drauge su dar 100 įmonių buvo atlikti CBD izoliato toksikologiniai klinikiniai tyrimai su žiurkėmis, su tikslu nustatyti, koks yra saugus CBD miligramų per dieną kiekis.
„Davėme žiurkėms nuo 25 iki 150 miligramų gryno CBD izoliato ir tikrinome metabolizmą kepenyse, lytiniuose organuose ir pan. Mes nustatėme, kad 50 mg metabolizmas nespėja išvalyti ir saugi dozė žiurkei yra 25 mg“, – pasakojo pašnekovas.
Tuo tarpu „H Drop“ marketingo vadovė teigė, kad jų CBD dozavimo skaičiuoklė pagrįsta Kanados pateiktais duomenimis.
„Šiuo metu Kanada yra nustačiusi oficialią kanabidiolio rekomenduojamą dienos normą, kuri sudaro iki 200 mg per dieną. Nei JAV veikianti FDA, nei Europos EFSA, nei Japonijos MHLW oficialių nurodymų neteikia. Taigi, šiose šalyse veikiantys kanabidiolio produktų gamintojai remiasi savo vidinėmis rekomendacijomis. Mūsų įmonė pasirinko remtis EIHA (Europos Pluoštinių Kanapių Asociacijos), kuriai priklauso, specialistų gairėmis. Maksimali rekomenduojama 200mg dienos riba nustatyta dar iki Kanados išleistų nurodymų, remiantis moksliniu tyrimu su žmonėmis. Tačiau, žinoma, kiekvienai šaliai pateikus oficialus nurodymus, atitinkamai tose šalyse keisime ir vartojimo instrukcijas. Sparčiausiai šis procesas juda Europos Sąjungoje ir Jungtinėje Karalystėje, kuriose aktyviai veikia EIHA organizacija“, – komentavo J.Paulevičiūtė.
Nevartoti su kitais vaistais, vengti nėščiosioms
Galiausiai, nusprendus išbandyti CBD produkciją, reikėtų atkreipti dėmesį į jau vartojamus vaistus, teigia mokslininkai.
„Tie žmonės, kuriems reikėtų labai atsakingai vartoti, yra visi nerimo ir nemigos vartotojai, nes jeigu žmogus kenčia nuo šių problemų, pirmas žingsnis yra ėjimas pas gydytoją, apsilankymas pas psichoterapeutą, psichiatrą ir pagrindinės priežasties šalinimas. Kiti žmonės – tai širdies kraujagyslių ligos, hipertenzijos turėtojai“, – perspėjo E.Karinauskė.
Verta paminėti lubrikantą su CBD – jei nėštumas planuojamas, jo negalima vartoti
J.Andriuškevičius pabrėžė, kad naudojantiems vaistus dėl CBD gretutinio naudojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Kitu atveju dėl CBD sąveikos su vaistais gali atsirasti neigiamas poveikis.
Taip pat šio produkto nerekomenduojama vartoti nėščiosioms, maitinanččioms ir bandančioms pastoti, turintiems širdies aritmijos problemas bei žmonėms, kuriems reikia vaistų skrandžio rūgštingumui mąžinti, nes tada galima sulaukti virškinimo sutrikimų, pasakojo G.Balčiūnaitė-Murzienė.
„Prie šios temos verta paminėti lubrikantą su CBD – jei nėštumas planuojamas, jo negalima vartoti, kadangi intymiose vietose tepami dalykai pasisavinami dar geriau, nes ten labai gera kraujotaka, ypač susijaudinimo metu. Taigi poveikis gali būti stipresnis“, – pridūrė E.Karinauskė.
