Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kada Lietuvoje turėsime gyvybės mokslų „vienaragį“?

Jaunos Lietuvos gyvybės mokslų įmonės žengia į naują raidos etapą – investuotojų dėmesys jų inovatyvioms paslaugoms, produktams ar technologijoms medicinos diagnostikos, prietaisų, farmacijos ir biotechnologijų srityse auga, o tai leidžia tikėtis tvaraus finansavimo ir tolygios plėtros ateityje.
Laboratorija
Laboratorija / 123RF.com nuotr.

Anot verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Versli Lietuva“ generalinės direktorės Dainos Kleponės, šis raidos etapas yra visų gyvybės mokslų ekosistemos dalyvių pastangų rezultatas skatinant verslumą ir teikiant žinias apie produktų ir paslaugų komercializavimą.

„Šiuo metu Lietuvos gyvybės mokslų sektoriaus pamatas yra pora didelių kompanijų ir kelios dešimtys smulkių įmonių, tad šių mažų, bet inovatyvių verslų sugebėjimas užsitikrinti finansavimą pradiniame ir vėlesniuose įmonės raidos etapuose žymį reikšmingą lūžį gyvybės mokslų sektoriaus raidoje. Tai leidžia tikėtis, kad ateityje sulauksime ne tik didesnių investicijų į pokytį įgyvendinančias gyvybės mokslų įmones, bet ir dešimtmečio pabaigoje turėsime gyvybės mokslų „vienaragį“, – sako D.Kleponė, generalinė direktorė.

Per šių metų pirmąjį pusmetį net penki gyvybės mokslų startuoliai pritraukė sėkmingų investicijų iš Lietuvos rizikos kapitalo fondų, įmonių ir verslo angelų. Tarp didžiausių investicijų – 1 mln. eurų į lašelių mikroskysčių technologiją komercializuojančią „Droplet Genomics“, po 500 tūkst. eurų – į baltymų inžinerijos įmonę „Biomatter Designs“ ir į nuolatinio gliukozės stebėjimo sistemą vystančio sveikatos technologijų startuolį „Tyler“.

Į „Droplet Genomics“ ir „Biomatter Designs“ investavusio lietuviško rizikos kapitalo fondo „Practica Capital“ partneris Donatas Keras pastebi, kad plataus profilio investuotojai pradeda suprasti, kad gyvybės mokslų sritis yra labai plati ir ne visoms sektoriaus įmonėms reikalingos išties didelės investicijos siekiant patikrinti, ar produktas, paslauga veikia.

„Pastebėjome, kad su kiekviena nauja partneryste, investicija ar tiesiog investicinių galimybių analize, didėja mūsų pačių supratimas ir gebėjimas vertinti. Auga ekspertų, kuriais galime remtis, intelektinės nuosavybės specialistų, investuotojų, kurie gali investuoti kartu ar vėlesnėse stadijose, ratas. Bet svarbiausia – didėja ir mūsų verslo partnerių, startuolių steigėjų būrys. Visa tai mums padeda atrasti, įvertinti ir įžvelgti naujas galimybes šioje srityje mūsų regione“, – sako D. Keras, „Practica Capital“ partneris.

123RF.com nuotr./Chemijos laboratorija
123RF.com nuotr./Chemijos laboratorija

Rugsėjo 20-24 d. „Verslios Lietuvos“ organizuojamo tarptautinio gyvybės mokslų forumo „Life Sciences Baltics“ metu jaunoms sektoriaus įmonėms ir startuoliams yra skiriamas ypatingas dėmesys. Rugsėjo 20-21 d. beveik 30 startuolių iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Pietų Korėjos ir kitų šalių dalyvavo intensyviuose dviejų dienų mokymuose, kuriuose turėjo galimybę įgyti žinių verslo vystymo, intelektinės nuosavybės, reguliacinių reikalavimų, rinkos pažinimo ir įėjimo klausimais, taip pat su patyrusiais ekspertais mokėsi pristatyti savo idėją potencialiam investuotojui.

„Gyvybės mokslų startuoliai yra šio sektoriaus slanksteliai – tik juos augindami ir stiprindami galime tikėtis pasiekti tvaresnių sektoriaus plėtros rezultatų. Šie forumo metu organizuojami mokymai yra vieni iš nedaugelio Lietuvoje, kuriuose dalyvaudami jauni verslai gali ir smarkiai patobulėti, ir kartu savo idėją pristatyti investuotojams ar būti jų pastebėti. Šiemet renginyje dalyvauja apie 40 investuotojų, kurių didelė dalis atstovauja rizikos ir kapitalo fondams, dirbantiems išskirtinai su sveikatos apsaugos, technologijų ir biotechnologijų sektoriumi. Toks aktyvumas rodo, kad šalies gyvybės mokslų startuolius pradeda pastebėti ne tik vietos, bet ir tarptautiniai investuotojai“, – sako D.Kleponė, „Versli Lietuva“ generalinė direktorė.

Anot D.Kero, gyvybės mokslų startuoliams, ieškantiems investuotojų, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tradicinius dalykus – komandą ir jos gebėjimą įgyvendinti planą, numatomą rinkos dydį ir konkurencinę aplinką, bet ir į intelektinės nuosavybės padėtį – svarbu, kad esminės technologijos priklausytų pačiai įmonei arba būtų jos vystomos. Iš startuolio taip pat tikimasi ir bendro supratimo, kaip technologija, produktas ar paslauga bus komercializuojami.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs