Pirmą kartą mokslininkai pradėjo nerimauti dėl klimato kaitos XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje, „Live Science“ pasakojo istorikas Spenceris Weartas. „Tai buvo tik XXI a. galimybė, kuri atrodė labai tolima, bet laikyta pavojumi, kuriam reikėtų pasiruošti.“
Mokslo bendruomenė pradėjo vienytis dėl veiksmų, susijusių su klimato kaita, praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, o nuo to laiko perspėjimai tik stiprėjo – tačiau tai tik tirpstančio ledkalnio viršūnė. Domėjimasis, kaip mūsų veikla veikia klimatą, iš tikrųjų siekia tūkstančius metų.
Dar senovės Graikijoje (1200 m. pr. Kr. – 323 m. po Kr.) žmonės diskutavo, ar nusausinus pelkes arba iškirtus miškus regione gali iškristi daugiau ar mažiau kritulių.
Senovės graikų diskusijos buvo vienos pirmųjų dokumentais patvirtintų diskusijų apie klimato kaitą, tačiau jos buvo skirtos tik vietiniams regionams. Tik po kelių tūkstantmečių, 1896 m., švedų mokslininkas Svante Arrhenius tapo pirmuoju žmogumi, kuris įsivaizdavo, kad žmonija gali keisti klimatą pasauliniu mastu, teigė S.Weartas. Tuomet S.Arrhenius žurnale „The London, Edinburgh, and Dublin Philosophical Magazine and Journal of Science“ paskelbė skaičiavimus, rodančius, kad į atmosferą pridėjus anglies dioksido, planeta gali sušilti.
S.Arrheniaus klimato kaitos prognozės iš esmės buvo teisingos, rašo „Live Science“. Žmogaus veikla išskiria anglies dioksidą, metaną ir kitas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurios sulaiko saulės spinduliuotę ir didina temperatūrą. Tačiau tuo metu S.Arrheniaus darbas nebuvo plačiai skaitomas ar pripažįstamas, juo net nebuvo siekiama įspėti žmoniją – darbe tiesiog buvo pripažinta žmogaus poveikio pasaulio klimatui galimybė.
Kodėl 1950-ieji?
Mokslininkų nuomonė apie klimato kaitą pradės keistis tik po dviejų svarbių eksperimentų, atliktų praėjus maždaug 60 metų po S.Arrheniuso atradimo. Pirmajame, kuriam 1957 m. vadovavo mokslininkas Rogeris Revelle'is, buvo nustatyta, kad vandenynas nesugers viso anglies dioksido, išsiskiriančio dėl žmonijos išmetamo pramoninio kuro, ir todėl anglies dioksido kiekis atmosferoje gali gerokai padidėti.
Po trejų metų Charlesas Keelingas žurnale „Tellus“ paskelbė atskirą tyrimą, kuriame nustatė, kad anglies dioksido kiekis Žemės atmosferoje kasmet didėja. Kadangi buvo žinoma, kad anglies dioksido kiekis daro įtaką klimatui, mokslininkai ėmė nerimauti dėl žmogaus išmetamų teršalų poveikio pasauliui.
Atlikus daugiau tyrimų, klimato kaita imta laikyti potencialia grėsme rūšims ir ekosistemoms visame pasaulyje. „1988 m. mokslininkai pirmą kartą pradėjo reikalauti, kad būtų imtasi realių veiksmų“, – sakė S.Weartas.
Tao įvyko Toronte vykusioje konferencijoje dėl kintančios atmosferos, kurioje mokslininkai ir politikai iš viso pasaulio susirinko aptarti to, kas buvo įvardyta kaip pasaulinė grėsmė Žemės atmosferai, ir paragino mažinti išmetamųjų teršalų kiekį.
„Dešimtajame dešimtmetyje dauguma mokslininkų manė, kad būtina imtis veiksmų, tačiau iškastinio kuro kompanijų ir ideologų, nepritariančių bet kokiems vyriausybės veiksmams, pasipriešinimas veiksmingai slėpė faktus ir stabdė veiksmus“, – „Live Science“ pasakojo S.Weartas.
