Nieko nenustebins faktas, kad viešieji tualetai nėra labai švarūs. Taip yra jau vien dėl to, kad jais naudojasi šimtai žmonių. Kiekvienas vandens nuleidimas į orą pakelia tūkstančius bakterijų, kurias po to gerai paskleidžia žmonių judėjimo sudaryti oro srautai. Bakterijos nutupia ant visų paviršių, tačiau kuo paviršius lygesnis, tuo joms sunkiau įsitvirtinti. Todėl gerai žinomas faktas, kad ant klozeto nereikėtų tiesti tualetinio popieriaus sluoksnio, tikintis, kad taip bus švariau - pats tualetinis popierius dėl savo tekstūros jau yra aplipęs mikrobais.
Taigi, rankas plauti būtina. Gerai, kai viešuose tualetuose būna automatiniai čiaupai, kurie tausoja vandenį ir leidžia išvengti maišytuvo palietimo. Tačiau po to reikia nusausinti rankas. Intuicija kužda, kad tai geriausia padaryti rankų džiovintuvu - juk tada nieko nereikia liesti. Tačiau iš tikrųjų yra ne taip. Mokslininkai paėmė kelis oro mėginius. Keli jų buvo tiesiog iš viešųjų tualetų, o kiti - išpūsti per rankų džiovintuvus. Spėkite, kuriuose mėginiuose buvo daugiau fekalijose augančių bakterijų? Taip, ore iš rankų džiovintuvo.
Panašu, kad džiovintuvai siurbia bakterijomis praturtintą orą, tuomet jį sušildo, leisdami bakterijoms greičiau daugintis, o tada jį užpurškia jums ant rankų. Reikėtų pridėti, kad jūsų rankos tikriausiai ir po džiovinimo išlieka drėgnos, kas bakterijoms labai patinka.
Kai kurios iš aptiktų bakterijų yra pavojingos sveikatai, tačiau jas žmogaus imunitetas greitai įveikia. Problemų gali kilti tuomet, jei jūsų imunitetas yra nusilpęs dėl ligų ar vartojamų vaistų. Tačiau ar yra geresnis pasirinkimas?
Popieriniai rankšluosčiai iš tiesų nėra prasta išeitis, nes jie dažnai būna uždaruose laikikliuose. Ant jų, priešingai nei ant tualetinio popieriaus, mikroorganizmai taip lengvai nutūpti negali. Kita išeitis - įrenginėti brangesnius rankų džiovintuvus su HEPA filtrais. Arba tiesiog nesausinti rankų visai, nors tai nėra visada patraukli išeitis.