„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kada surasime nežemišką gyvybę? Mokslininkai mano, kad jau visai greitai

Vyriausiasis SETI instituto astronomas Sethas Shostakas yra pasiryžęs lažintis, kad nežemišką gyvybę surasime dar iki 2036-ųjų.
SETI teleskopai
SETI teleskopai / SETI nuotr.
Temos: 2 Ateivis SETI

SETI (angl. Search for Extra-Terrestrial Intelligence – nežemiško intelekto paieška) – taip vadinamos mokslininkų pastangos surasti nežemišką gyvybę ir užmegzti su ja kontaktą. SETI institutas, nevyriausybinė pelno nesiekianti organizacija, buvo įkurta 1984 metais ir, kaip jau supratote, vykdo tyrimus būtent šia linkme.

Vyriausiasis SETI instituto astronomas S.Shostakas yra įsitikinęs, kad dar iki 2036-ųjų surasime nežemišką protingą gyvybės formą. Ir tai – labai svarbus pareiškimas. Iš esmės, tai reiškia, kad daugelis šio straipsnio skaitytojų sulauks šio istorinio momento, kuris pakeis viską. Tačiau S.Shostako optimizmas nėra susijęs su tyrimų progresu.

Vietų visatoje, kur galime ieškoti protingų gyvybės formų, liko nesuskaičiuojamai daug. Ir tikslesnių duomenų, kur turėtume priglausti savo kosminę ausį, neturime. S.Shostakas, žinoma, tai supranta. Tačiau jo optimizmas yra susijęs ne su turima informacija, o su turima įranga. Mat progresas kompiuterijoje yra labai spartus. Nežemiškų gyvybės formų siunčiamų signalų ieškantys kompiuteriai yra nuolat atnaujinami – kas du metus jų galia padvigubėja. Vaizdžiai tariant, tai reiškia, kad galime klausytis vis daugiau kanalų ir viename iš jų kada nors tikrai išgirsime aiškų protingos nežemiškos civilizacijos siunčiamą signalą.

S.Shostakas skaičiuoja, kad 2036-aisiais SETI instituto kompiuteriai jau bus įsiklausę į maždaug milijoną žvaigždžių sistemų. Mokslininkas teigia, kad su visais jau susilažino dėl kavos puodelio – milijonas yra tas laimingas skaičius. Be to, pastaruoju metu atrandama vis daugiau egzoplanetų. Jų tyrimai leidžia susidaryti šiokį tokį įspūdį apie gyvybės formas, kurios ten galėtų egzistuoti. Vėlgi, ateityje tai leis tikslinti paieškos kriterijus.

Taigi, mokslininkai mano, kad nuolat tobulėjantys kompiuteriai galės greičiau ir plačiau skenuoti visatą, ieškodami protingų gyvybės formų. Be to, kompiuterinės simuliacijos turėtų padėti tikslinti paiešką, nes geresnį suprasime, kokie tie signalai turėtų būti. Bet ar S.Shostakas teisus, sužinosime tik 2036 metais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“