Kalbant apie vakcinų tyrimų rezultatus tenka brėžti labai griežtą liniją tarp vakarų pasaulio ir Kinijos bei Rusijos – deja, politinė įtampa įrėžė prarają ir mokslinio bendradarbiavimo srityje. Vakarų pasaulyje įprastu mokslinių tyrimų patvirtinimo procesu – specialistų patikrintais ir recenzuotais moksliniais straipsniais – kiniškų ir rusiškų vakcinų saugumą ir efektyvumą patikrinti sudėtinga. Nes tokių duomenų tiesiog apskritai dar nėra. Bet šiose šalyse kuriamos vakcinos ribotai platinamos net nelaukiant 3 fazės tyrimų rezultatų. Anot „The New York Times“, net 6 skirtingos vakcinos! 4 kiniškos ir 2 rusiškos.
Tuo tarpu vakarų pasauliui įprasta laikytis griežtesnių reikalavimų, paisyti taisyklių ir nekapoti kampų. „Pfizer“ ir „BioNTech“ paskelbė pirminius, labai daug žadančius duomenis apie savo vakcinos efektyvumą, viršijantį 90 procentų, bet vien tai toli gražu nėra leidimas tučtuojau pradėti šios vakcinos vartojimą už klinikinių tyrimų ribų: tie tyrimai turės būti ir užbaigti, ir apskaičiuoti, ir publikuoti, o valstybinės institucijos, sprendžiančios, kuriuos vaistinius preparatus registruoti, visus šiuos duomenis įvertinti ir pateiks savo sprendimą.
Toks pats procesas laukia dar kelių „vakarietiškų“ bandomųjų vakcinų. Ir kai kurių iš jų pradiniai rezultatai taip pat turėtų pasirodyti artimiausiomis dienomis.
Štai bendrovė „Moderna“, kurianti vakciną pagal panašią mRNR technologiją, kaip ir „Pfizer“ bei „BioNTech“ kolektyvas skelbė, kad informacija yra rengiama pateikti nepriklausomai duomenų saugumo stebėsenos tarybai, kuri, įvertinusi gautus duomenis, pateiks savo rekomendaciją. dr. Anthony Fauci, vadovaujantis JAV Užkrečiamųjų ligų ir alergijų institutui, trečiadienį tvirtino, kad šie duomenys turėtų būti paviešinti laikotarpyje „nuo kelių dienų iki truputį vėliau nei po savaitės“. Šis medikas tikisi, kad vakcinos efektyvumas taip pat bus apie 90 procentų – panašiai, kaip ir „Pfizer“ atveju.
Britų leidinys „The Telegraph“, cituodamas Oksfordo universiteto profesorių Johną Bellą, nurodė, kad šio universiteto kartu su „AztraZeneca“ kuriamos vakcinos klinikinių tyrimų pirmieji duomenys galėtų būti paviešinti per artimiausias savaites. Leidinys „Bloomberg“ po interviu su „AstraZeneca“ vadovu rašė, kad ši vakcina galbūt dar šiemet bus paruošta masiniam žmonių skiepijimui. Šios vakcinos tyrimų kelyje pasitaikė kelios kliūtys – vienai pacientei po skiepo buvo diagnozuota neurologinė liga – skersinis mielitas. Dar vienas jaunas šio tyrimo dalyvis Brazilijoje mirė nuo COVID-19. Vakcinos kūrėjai oficialiai pastarojo incidento nekomentavo, bet ekspertai mano, jog miręs pacientas buvo ne tiriamojoje, o kontrolinėje pacientų grupėje. Po visų incidentų klinikiniai tyrimai būdavo pristabdomi ir atliekamas konkretaus atvejo patikrinimas, po ko buvo abu kartus buvo priimti sprendimai tyrimą atnaujinti.
„Johnson & Johnson“ vadovas, trečiadienį kalbėjęs su Detroito (JAV) ekonomikos klubu, labai džiaugėsi „Pfizer“ kuriamos vakcinos sėkme ir nurodė, jog tai ne tas atvejis, kai įmonės tarpusavyje konkuruoja norėdamos pasiekti geresnį rezultatą: tai yra pasaulinės varžybos įveikti COVID-19, o ne lenktynės, kas vakciną sukurs pirmesnis ar kieno vakcina bus geresnė. Deja, šio pokalbio metu nebuvo pateikta jokių detalių apie pačių „Johnson & Johnson“ tiriamosios vakcinos būseną ir numatomą tyrimų duomenų paviešinimo laiką. Spalio 12 d. šios įmonės vakcinos klinikiniuose tyrimuose taip pat buvo susidurta su rimta nepageidaujama reakcija ir tyrimai buvo pristabdyti, bet po 11 dienų pertraukos jie buvo vėl atnaujinti ir tuo metu skelbta, jog rezultatus vis dar ketinama paviešinti iki šių metų pabaigos.
JAV įmonė „Novavax“ savo klinikinių tyrimų rezultatus taip pat tikisi pateikti iki šių metų pabaigos.
Taip pat COVID-19 vakcinos klinikinius trečios fazės tyrimus vykdo Indijos įmonė „Bharat Biotech“, tačiau šie tyrimai pradėti tik spalio 23 dieną, todėl šiais metais rezultatų tikėtis veikiausiai neverta.