Karščių bangos Indijoje dažniausiai atslenka tarp kovo ir birželio bei atslūgsta prasidėjus musoninių lietų sezonui. Tačiau pastaraisiais metais kaitra užplūsta vis dažniau, būna intensyvesnė ir trunka ilgiau.
Indija – viena iš valstybių, kuriai prognozuojamas pats stipriausias klimato krizės poveikis, nurodo Tarpvyriausybinė klimato kaitos taryba IPCC.
Praėjusiais metais Indijoje registruotos 484 karščio bangos. Palyginimui, 2010 metais jų buvo tik 21.
Masačusetso technologijų instituto (JAV) ekspertai tvirtina, kad net jeigu žmonės sugebėtų apriboti savo išmetamą anglies pagrindo dujų kiekį ir sumažintų vidutinės temperatūros augimą, kai kuriose Indijos dalyse taps taip karšta, kad bus priartėta prie fiziologinės žmonių gebėjimo išgyventi ribos.
„Net reikšmingai apribojus klimato kaitos greitį ateities karščio bangos atrodys gerokai blogiau, o jei klimato kaita nebus ribojama, padėtis bus dar blogesnė“, – sakė MIT hidrologijos ir klimatologijos profesorius Elfatihas Eltahiras.
Karščio bangos
Indijoje karščio bangos skelbiamos tada, kai bent dvi dienas vidutinė oro temperatūra bent 4,5 laipsnio viršija tam metų laikui toje teritorijoje įprastinę temperatūrą. Karščio banga vertinama kaip „stipri“ jeigu temperatūra virš normos šauna bent 6,4 laipsnio ir išsilaiko bent dvi dienas.
Todėl skirtingose Indijos dalyse karščio bangų paskelbimo ribos yra skirtingos. Pavyzdžiui, sostinėje, Naujajame Delyje, karščio banga skelbiama, kai bent dvi dienas iš eilės temperatūra vidutinė laikosi virš 45 laipsnių ribos.
Praėjusiais metais Indijoje registruotos 484 karščio bangos. Palyginimui, 2010 metais jų buvo tik 21. Per šį laikotarpį nuo karščio mirė daugiau nei 5000 žmonių, tad šiemetiniai mirtingumo skaičiai atrodo netgi kuklūs.
Birželį Delyje temperatūra pakilo iki 48 laipsnių – tai buvo visų laikų kaitros rekordas tame regione. Vakariau nuo sostinės, Radžastano provincijos Čuru mieste, buvo beveik pasiektas visos Indijos kaitros rekordas – 50,6 laipsnio.
Skurdžiausioje Indijos Biharo provincijoje teko penkioms dienoms uždaryti visas mokyklas ir kitas mokymo įstaigas po to, kai itin stipri karščio banga pražudė 100 žmonių. Po šių įstaigų uždarymo buvo išplatinti įspėjimai karščiausiu paros metu būti viduje, nors tokios rekomendacijos laikymasis yra nerealistiškas: milijonai bihariečių priversti dirbti lauko darbus, kad išgyventų.
O prognozės žada tik blogėjančią padėtį.
„Trumpai tariant, ateities karščio bangos veikiausiai apims visą Indiją“, – sakė Indijos tropinės meteorologijos Punoje mokslininkai AK Sahai ir Sushmita Joseph.
Išgyvenamumas
Indijos situacija nėra unikali. Šiais metais karščio bangas patyrė jau daug skirtingų vietų visame pasaulyje – taip pat Ispanija, Kinija, Nepalas, Zimbabvė. Rekordinės birželio temperatūros buvo registruojamos ir Lietuvoje.
MIT mokslininkai, siekdami atsakyti į klausimą apie žmonių gebėjimą ateityje išgyventi per karščio bangas, vertino du skirtingus IPCC pateiktus klimato kaitos scenarijus. Pagal pirmąjį pasaulinis temperatūrų vidurkis iki amžiaus pabaigos išaugs 4,5 laipsnio. Antrasis yra labiau optimistiškas – 2,25 laipsnio atšilimas. Ir vienas, ir kitas scenarijus jau viršija Paryžiaus susitarime numatytą temperatūros augimo ribą – 2 laipsnius iki 2100 metų.
Jeigu pasisektų ir realybe taptų optimistinis scenarijus, tuomet, anot mokslininkų, jokioje Pietų Azijos vietoje vidutinė temperatūra iki 2100 metų nepakiltų aukščiau žmogaus išgyvenamumo ribos. Tačiau pritaikius didesnės kaitros scenarijų padėtis buvo visai kitokia.
Kai šlapia lemputė pasiekia 35 laipsnių temperatūrą, žmonėms tampa nebeįmanoma atvėsinti organizmo prakaituojant – tai ir yra žmogaus išgyvenamumo riba. Kelios valandos tokiose sąlygose pasibaigtų mirtimi netgi labiausiai prie kaitros pripratusiems žmonėms.
Anot mokslininkų, tuomet žmonės nebegalėtų išgyventi kai kuriose Indijos Čota Nagpur slėnio vietose, šalies šiaurės rytuose, taip pat – Bangladeše.
Apskritai didžioji dalis Pietų Azijos atsidurtų labai arti žmogaus išgyvenamumo ribos. Padėtis smarkiai pablogėtų ir itin derlingame Gango upės slėnyje, ties Indijos rytine pakrante bei šiaurės rytuose, šiaurės Šri Lankoje, Indo slėnyje Pakistane.
Išgyvenamumas buvo vertinamas taikant „šlapios kaitrinės lemputės metodą“ – kombinuotą santykinės oro drėgmės ir oro temperatūros rodiklį.
Kai šlapia lemputė pasiekia 35 laipsnių temperatūrą, žmonėms tampa nebeįmanoma atvėsinti organizmo prakaituojant – tai ir yra žmogaus išgyvenamumo riba. Kelios valandos tokiose sąlygose pasibaigtų mirtimi netgi labiausiai prie kaitros pripratusiems žmonėms.
O tos Indijos vietovės, kuriose gali tapti sunkiau išgyventi, yra jau ir taip pažeidžiamos, sakė Honkongo mokslo ir technologijų universiteto profesorė asistentė Eun Soon, prisidėjusi prie MIT tyrimo vykdymo. Jos teigimu, tai yra vietos, kur žmonių populiacija yra labai tanki, o ekonomika skurdi ir smarkiai priklausoma nuo žvejybos bei žemės ūkio. Ekstremalios kaitros zonoje atsidurs Indijos šiaurės rytų miestai Patna ir Lukno, kuriuose kartu gyvena daugiau nei 4 mln. žmonių.
„Jei ir toliau tokiu pačiu greičiu išmetinėsime šiltnamio dujas, vienas tankiausiai planetoje apgyvendintų regionų neišvengs mirtinų karščio bangų grėsmės ir susidurs su aukštesnė žmogaus karščio tolerancijos riba“, – sakė ji.
Kokių veiksmų imasi vyriausybė?
Indija kol kas tik pradeda vystyti aiškų, visą valstybę apimantį Kaitros veiksmų planą. Indijos meteorologijos departamentas, bendradarbiaujamas su šalies Sveikatos departamentu, ketina sukurti išankstinio įspėjimo sistemą, kuri milijonus žmonių trumposiomis žinutėmis informuotų, kaip išlaikyti aplinkos vėsą kaitros bangų metu.
2030 metais pusė visos Indijos suvartojamos elektros energijos vis dar būtų generuojama deginant anglį.
Ahmedabado mieste Gudžarato provincijoje dar 2013 metais buvo sukurtas pirmasis Indijoje veiksmų planas. Skaičiuojama, kad per kaitrą gaunant įspėjamąsias žinutes, turint prieigą prie papildomų vandens bei pavėsio šaltinių pavyko išgelbėti daugiau nei 2000 žmonių gyvybių.
Tuo tarpu Indija ieško ilgalaikių problemos sprendimo būdų.
2015 m. Paryžiaus susitarimą pasirašiusi šalis pasižadėjo iki 2030 metų sumažinti savo anglies pagrindo dujų emisijas iki 33-35 proc. žemesnio lygio nei fiksuota 2005 metais.
Praėjusį mėnesį Indijos premjero Narendros Modžio administracija paskelbė apie planą iki 2030 metų šalies energetikos tinklą papildyti 500 gigavatų, gaunamų iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Tuo laiku apie 40 proc. visos Indijos energijos turėtų gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Be to, Indijoje vyksta intensyvus miškų sodinimas siekiant sugerti atmosferoje jau esantį anglies dvideginį.
Interneto svetainė „Climate Action Tracker“, analizuojanti valstybių pastangas siekiant apriboti klimato kaitą, skelbia, kad Indija daro nemenką pažangą, tačiau galėtų padaryti ir daugiau, sumažindama savo priklausomybę nuo anglį deginančių elektrinių.
Indijos Centrinė elektros administracija šią savaitę publikavo ataskaitą, kuriame nurodoma, kad 2030 metais pusė visos Indijos suvartojamos elektros energijos vis dar būtų generuojama deginant anglį, nors šalyje ir gausiai investuojama į Saulės energetiką.
Įvertinus tai, kad kaitros bangos dažnėja, o tolimesnės ateities prognozės yra labai liūdnos, labai tikėtina, kad ateinančiais dešimtmečiais Indija tiesiog neturės svarbesnių užduočių, nei apriboti globalinį temperatūros augimą. Nuo to priklauso daugiau nei milijardo žmonių gyvybė.
