Jau daugiau nei šimtmetį šie vertingi astrologiniai artefaktai saugomi Britų muziejuje, tačiau tik neseniai archeologai Andrew George'as ir Junko Taniguchi baigė juos versti.
Iš viso duetas aptiko 61 pranašystę, užrašytą keturiose lentelėse, kurios tikriausiai buvo užrašytos senoviniame Sipparo mieste dabartiniame Irake XVII-XVIII a. pr. m. e.
Seniai prarastas pranašysčių sąrašas yra seniausias žinomas Babilono – senovės Mesopotamijos kultūros, garsėjusios astrologiniais tikėjimais, – Mėnulio užtemimo pranašysčių rinkinys.
Maždaug prieš keturis tūkstančius metų babiloniečių astronomai atidžiai stebėjo Mėnulį ir planetas, tikėdami, kad šiuos naktinio dangaus elementus valdo dievai ir jų judėjimas gali nuspėti ateitį.
„Dangaus ženklų stebėjimas buvo rimtas politinis reikalas“, – aiškina A.George'as ir J.Taniguchi.
Vėlesniais laikotarpiais yra pakankamai įrodymų, kad astrologiniai stebėjimai buvo dalis sudėtingo karaliaus apsaugos ir jo elgesio reguliavimo pagal dievų norus metodo.
Karaliaus patarėjai buvo atsakingi už naktinio dangaus stebėjimą. Jei prognozės valstybės vadovui būdavo blogos, kaip pirmiau išverstas ženklas, tekdavo paaukoti gyvūną, kad būtų galima nustatyti grėsmės mastą. Jei pavojus išlikdavo, reikėdavo atlikti apeigas, kad būtų išvarytos piktosios dvasios.
Naujausi vertimai yra retas žvilgsnis į vieną seniausių pasaulyje rastų organizuotų astrologijos sistemų.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Journal of Cuneiform Studies“.
