Mokslininkai mano, kad vandens į Žemę prinešė kometos – iš jų susiformavo vandenynai. Tačiau kontinentų kontūrus braižė ir tebebraižo ne tik jie, bet ir nuolat judančios tektoninės plokštės. Ankstyvoje Žemės jaunystėje nutiko taip, kad tektoninės plokštės vandeniu padengtoje Žemėje sustūmė vieną superkontinentą – Pangėją (liet. visos žemės).
Atsižvelgiant į tai, kad Žemei yra maždaug 4,5 mlrd. metų, skirstytis Pangėja pradėjo santykinai neseniai – prieš 200 mln. metų. Pangėja pasidalijo į du superžemynus – Gondvaną (pietų pusrutulyje) ir Lauraziją (šiaurės pusrutulyje). Vėliau atskilo ir šie milžiniški žemynai.
Mokslininkai turi pakankamai nemažai geologinės informacijos apie Pangėją: visame pasaulyje yra nemažai priešistorinio vandenyno dugno nuosėdų. Visgi klausimas apie tikslią Pangėjos formą tebėra atviras ir neturintis tikslaus atsakymo.
Kur kas mažiau informacijos dėl žemynų egzistavimo iki Pangėjos. Vienas iš tokių hipotetinių superžemynų galėjo būti Rodinija. Mokslininkai spėja, kad ji galėjo susiformuoti prieš maždaug 1,1 milijardų metų, o skaidytis pradėjo prieš 800-600 mln. metų. Geologai yra linkę manyti, kad superžemynų skaidymasis į žemynus ir grįžimas į pradinę būseną sudaro vadinamąjį superžemyno ciklą.
Panašu, kad tas ciklas tebevyksta ir dabar. Žemynai juda kaip ir anksčiau – tolsta vieni nuo kitų maždaug po 2–3 cm per metus. Žemynų judėjimas kelia žemės drebėjimus, kursto ugnikalnius ir formuoja naujus kalnus. Tikėtina, kad po milijonų metų dabartiniai žemynai iš naujo susijungs į vieną.
