Jei kada klausėte savęs, kas gali pasiekti jūsų duomenis, vadinasi, esate tarp daugumos susirūpinusiųjų savo privatumu. Remiantis Nacionalinio Kibernetinio Saugumo Aljanso (National Cyber Security Alliance) pernai atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei 90 proc. amerikiečių interneto vartotojų iš dalies yra susirūpinę dėl savo duomenų privatumo.
Beveik 70 proc. apklaustųjų labiausiai nerimauja dėl internete paskelbtos informacijos kontrolės trūkumo. Ypač tai akivaizdu kalbant apie socialinių tinklų naudojimą – kitas tyrimas atskleidė, kad net 96 proc. respondentų netiki, kad socialiniai tinklai apsaugos jų paskelbtą informaciją. Tuo tarpu, 9 iš 10 europiečių nurodo, kad jiems rūpi jų asmeninės informacijos konfidencialumas.
„Informacijos sklaida dabar yra tokia, kokios negalėjome tikėtis prieš 20 metų – vieno žmogaus parašyti žodžiai jau po kelių minučių gali sulaukti tūkstančio peržiūrų, komentarų ir pasidalinimų. Iš vienos pusės – tai beprotiškai nuostabu, iš kitos – baugu, kad duomenų internete sparčiai daugėja ir darosi vis sunkiau išsaugoti privatumą“, – pasakoja ESET saugumo sprendimus platinančios įmonės „Baltimax“ pardavimų vadovas Deividas Pelenis.
Saugumo ekspertai rekomenduoja savo informaciją internete saugoti laikantis kelių taisyklių. Visų pirma, patariama naudoti itin sudėtingus slaptažodžius, kuriuos būtina keisti kaip galima dažniau. Nerekomenduojama naudoti to paties slaptažodžio keliems skirtingiems prisijungimams. Itin jautrioms svetainėms ar paslaugoms, kaip el. paštas, galima pasitelkti papildomus identifikavimo faktorius, pavyzdžiui, patvirtinimą SMS žinute ar PIN kodo suvedimą.
Vartotojams patariama periodiškai tikrinti savo socialinių tinklų paskyrų bei kitų naudojamų internetinių paslaugų privatumo nustatymus. „Itin svarbu saugoti savo asmeninius duomenis, neskelbti viešai nei namų adreso, nei asmeninio telefono numerio, juo labiau asmens dokumentų nuotraukų, kuriose aiškiai matosi asmens kodas bei kita informacija“, – pataria D. Pelenis.
Prieš atsisiunčiant ir įsidiegiant programėles, patariama pirmiausia patikrinti, kokių leidimų ir prieigos prie vartotojų duomenų jos prašo. Be to, visas programėles reikėtų diegti tik iš oficialių svetainių.
„Taip pat internete – skelbiant įrašus, komentuojant, spaudžiant „Patinka“, dalinantis ir kitaip bendraujant – verta pagalvoti apie galimas pasekmes. Jei jūs kažką ištrynėte, nereiškia, kad to nebėra. Ne veltui sakoma, kad informacija internete lieka amžiams“, – komentuoja „Baltimax“ atstovas.
Europos duomenų apsaugos diena švenčiama ne tik 47 Europos šalyse, bet ir JAV, Kanadoje bei Indijoje. Lietuva prie Europos Tarybos prisijungė 1993 m. gegužės 14 d. kartu su Estija bei Slovėnija.
