Sėkmingas asteroidas
Dinozaurai išnyko, kai prieš 66 mln. metų į Žemę atsitrenkė asteroidas, sukėlęs žemės drebėjimus, cunamius ir gaisrus, o po to, kai pelenų debesys užstojo Saulę, prasidėjo dešimtmetis tamsos.
Taigi, smūgis sukėlė tikrą katastrofą, dėl kurios išnyko dauguma gyvūnų ir augalų. Tačiau mokslininkai teigia, kad kelios išlikusios gyvatės sugebėjo klestėti poapokaliptiniame pasaulyje, slėpdamosi po žeme ir ilgai negaudamos maisto.
Apskaičiuota, kad išnyko 76 proc. augalų ir gyvūnų. Tačiau gyvatės, kaip ir kai kurie kiti žinduoliai, paukščiai, varlės ir žuvys, sugebėjo išlikti gyvos.
Atsparūs ropliai pasklido po visą pasaulį ir išsivystė į 3000 ar net daugiau šiandien žinomų rūšių.
„Tokioje aplinkoje, kai žlugo mitybos grandinės, gyvatės sugebėjo išgyventi ir klestėti, jos sugebėjo kolonizuoti naujus žemynus ir naujai sąveikauti su aplinka“, – BBC sakė pagrindinė tyrėja daktarė Catherine Klein, atlikusi tyrimą Bato universitete.
„Tikėtina, kad be šio asteroido smūgio jie nebūtų ten, kur yra dabar.“
Tuo metu, kai asteroidas atsitrenkė į Meksiką, gyvatės buvo labai panašios į tas, kurias pažįstame šiandien: be kojų, su ištemptais žandikauliais grobiui praryti.
Kadangi trūko maisto, jų gebėjimas iki metų išsiversti be maisto ir medžioti po katastrofos tvyrojusioje tamsoje greičiausiai padėjo joms išgyventi.
Išlikusios kelios gyvatės daugiausia gyveno po žeme, miško paklotėje ir gėluose vandenyse.
Kadangi kitų gyvūnų konkurencija buvo nedidelė, joms buvo sudarytos palankios sąlygos išsiskleisti įvairiais evoliucijos keliais ir pasklisti po pasaulį, pirmą kartą kolonizuojant Aziją.
Ilgainiui gyvatės tapo didesnės ir labiau paplito, išnaudojo naujas buveines ir naują grobį. Atsirado naujų grupių, įskaitant milžiniškas, iki 10 metrų ilgio jūrines gyvates.
Bendra kilmė
Žurnale „Nature Communications“ paskelbti tyrimai rodo, kad visos gyvosios gyvatės yra kilusios iš rūšių, išgyvenusių dinozaurus pražudžiusio asteroido smūgį.
Tokie įvykiai, kai per palyginti trumpą laiką išnyksta bent pusė visų rūšių, planetos istorijoje pasitaikė tik kelis kartus.
Daktaras Nikas Longrichas iš Bato universiteto Milnerio evoliucijos centro teigė, kad iš karto po didžiųjų išmirimų evoliucija yra „labiausiai eksperimentinė ir novatoriška“.
Tyrime taip pat rasta įrodymų apie antrąjį gyvačių evoliucijos proveržį tuo metu, kai pasaulis iš „šiltnamio Žemės“ perėjo į šaltesnį klimatą, kai susiformavo poliariniai ledynai ir prasidėjo ledynmečiai.
Gyvatės Žemėje gyveno neįtikėtinai sėkmingai ir jų galima rasti visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Jos gyvena daugumoje ekosistemų – nuo vandenyno iki sausų dykumų. Yra gyvatės, gyvenančios po žeme, ir tos, kurios gyvena medžių viršūnėse. Jų dydis svyruoja nuo kelių centimetrų iki daugiau kaip 6 metrų.
