Sraigtasparnis yra mažytis, sveria mažiau nei du kilogramus; tiesa, masyvesnis Marse ir negalėtų skraidyti, nes ten atmosfera gerokai retesnė, nei Žemėje. Visgi toks prietaisas leis ištirti daug didesnį plotą, nei vien marsaeigis, be to, sraigtasparnis galės pasiekti įdomias uolienas ar vietas, prie kurių privažiuoti neįmanoma.
Tiesa, pagrindinė Išradingumo užduotis bus parodyti, ar apskritai tokio pobūdžio misija yra įmanoma; jei ji bus sėkminga, ateityje Marso misijos galės dažniau gabentis sraigtasparnius ir kitus skraidančius aparatus.
Perseverance taikinys Marse yra Jezero krateris, kuriame matyti senovinės upės delta ir daug įdomių regionų, kuriuose kadaise galėjo egzistuoti gyvybei tinkamos sąlygos.
Naujame tyrime teigiama, kad kraterio geologija puikiai tinka ne tik gyvybei užsimegzti ar vystytis, bet ir jos pėdsakams išlikti iki šių dienų.
Mokslininkai pritaikė Žemės upių deltų formavimosi modelį Marsui ir, remdamiesi turimais stebėjimų duomenimis, apskaičiavo, kaip galėjo formuotis Jezero krateryje matoma delta.
Paaiškėjo, kad nuosėdų sunešimas užtruko bent 19-37, bet visa tai nutiko per 380 tūkstančių metų laikotarpį. Kitaip tariant, greičiausiai vietinis klimatas buvo labai sausas, upė tėkėjo retai, bet tekėdama nuosėdas nešė sparčiai. Būtent tokiose nuosėdose labiausiai tikėtina aptikti senovinės gyvybės pėdsakų, nes upių sąnšų paskandinti gyvi organizmai ar jų liekanos, virtę uolienomis, gali išlikti net ir milijardus metų.
Perseverance surinkti duomenys padės ne tik atsakyti į klausimą, ar Marse (ar bent Jezero krateryje) kada nors egzistavo gyvybė, bet ir išsiaiškinti, ar tikrai Marso upių vystymuisi galima taikyti panašius modelius, kaip šiandieninių upių Žemėje.
Tyrimo rezultatai publikuojami AGU Advances.
