Anksčiau buvo kitoks
Toks Marsas, kokį pažįstame dabar, tikrai neatrodo patraukli vieta atostogoms.
Temperatūra ties planetos pusiauju naktį nukrinta iki –104 °C, dieną pakyla iki +17 °C, ties ašigaliais vidutinė temperatūra vasarą būna apie –75 °C, žiemą – apie –125 °C. Planetos atmosferą sudaro 95,3 proc. anglies dioksido, o, be magnetinio lauko, jos paviršių bombarduoja Saulės spinduliuotė, paversdama Marso paviršių 40–50 kartų radioaktyvesniu už Žemės.
Tiesa, planeta ne visuomet buvo tokia atšiauri. Manoma, kad kadaise Marsas turėjo išsilydžiusį branduolį, kuris generavo magnetinį lauką. Šis savo ruožtu saugojo paviršių nuo radiacijos ir palaikė storesnę atmosferą.
Taip pat yra svarių įrodymų, kad prieš 3–4 mlrd. metų Marso paviršiuje buvo vandens. Matome upių išraižytus slėnius, upeliuose susiformavusius akmenukus ir krūvas nuosėdų, kurios galėjo susidaryti baseinuose ir deltose.
Maždaug prieš 3 mlrd. metų Marsas prarado apsauginį magnetinį lauką. Saulės spinduliuotė sunaikino didžiąją dalį planetos atmosferos, išnyko skystas vanduo, ir planeta virto raudona, sausa dykuma, kokią matome šiandien.
Vis dėlto net ir dabartinėmis sąlygomis Marsas išlieka palankiausia vieta žmonių kolonizacijai. Kodėl?
