Kas yra F-16?
„F-16 Fighting Falcon“ yra naikintuvas, kuris iš pradžių buvo suprojektuotas dar praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, rašo „The Guardian“. Pirmą kartą jis pradėtas naudoti 1979 m., o JAV karinės oro pajėgos jį intensyviai naudojo abiejuose Irako ir Afganistano karuose.
JAV konsorciumo su Belgija, Danija, Nyderlandais ir Norvegija sukonstruotas reaktyvinis lėktuvas, galintis dvigubai viršyti garso greitį, tapo vienu populiariausių visų laikų karinių orlaivių ir tebėra plačiai naudojamas. JAV gamintojas „Lockheed Martin“ teigia, kad 25 šalyse naudojama daugiau kaip 3000 šių naikintuvų.
Tačiau šiandien jį iš populiariausiųjų sąrašo išstūmė F-35.
„Lockheed“ F-16 vis dar gamina ir parduoda Pietų Karolinoje. Taip yra todėl, kad šis modelis yra pigesnis – kainuoja dešimtis milijonų – ir todėl, kad JAV ne visada duoda leidimą eksportuoti modernesnį reaktyvinį lėktuvą.
F-16 turi „Auto GCAS“ sistemas. Tai – „Lockheed Martin“ programinė įranga, kuri naudojama daugelyje dabar skraidančių F-16 ir visuose F-35. Sistemą sudaro sudėtingas sprendimų priėmimų algoritmas, kuris naudoja navigacijos ir vietovės reljefo duomenis, kad išvengtų susidūrimo su žeme.
Kodėl Ukraina jų nori?
Karo pradžioje Ukraina turėjo nedideles sovietinio standarto reaktyvinių lėktuvų oro pajėgas, kurias sudarė apie 120 kovinių orlaivių. Karui tęsiantis šis skaičius sumažėjo.
Tikimasi, kad naikintuvų eskadrilės galėtų būti panaudotos proveržiui arba bent jau padėtų atmušti masinį Rusijos puolimą.
Tačiau pirmiausia Ukraina turi įtikinti Vakarus, o tai, panašu, ne lengva užduotis.
Pirmadienį JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad nesiųs Ukrainai naikintuvų F-16.
Dėl to naikintuvų tiekimo perspektyvos mažai tikėtinos, tačiau anksčiau nuomonės keitėsi dėl kitos amunicijos, pavyzdžiui, tankų.
Baltųjų rūmų pozicija yra labai svarbi. JAV kontroliuoja reaktyvinių lėktuvų reeksportą, ir nė viena valstybė nenorės nesilaikyti Vašingtono pozicijos, atsižvelgiant į nuogąstavimus dėl galimų Rusijos atsakomųjų veiksmų, rašo „The Guardian“.
Viena iš palankiausiai Ukrainai padėti įsigyti F-16 nusiteikusių šalių – Lenkija – pirmadienį pabrėžė, kad veiks tik kartu su NATO sąjungininkais.
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sakė, kad „mes veiksime visiškai koordinuodami“ žingsnius su NATO.
Didžioji Britanija ir Vokietija pastarosiomis dienomis taip pat atmetė galimybę siųsti naikintuvus.
Tačiau Prancūzija, kuri pati gamina savo kovinius naikintuvus, atrodo, yra atviresnė. Prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad jų tiekimas nėra tabu, jei tik jis negali būti laikomas eskaluojančiu ir jei naikintuvai nebus naudojami siekiant atakuoti „Rusijos teritoriją“.
Karo pradžioje JAV manė, kad tiekdama Ukrainai naujus naikintuvus rizikuos eskaluoti NATO ir Rusijos santykius. Praėjusių metų kovą Lenkija buvo pasirengusi perduoti Ukrainai savo naikintuvus MiG-29, jei tik JAV sutiks papildyti Varšuvą naikintuvais F-16. Tačiau JAV galiausiai nusprendė atsisakyti šio plano, laikydamos jį pernelyg provokuojančiu, rašo CNN.
Prireiktų apmokyti pilotus
Pilotuoti F-16 – patyrusių pilotų darbas, o tad apmokymams reikėtų pasitraukti iš karo veiksmų. Teigiama, kad Ukraina yra numačiusi 50 pilotų, kuriuos tikisi nedelsiant apmokyti.
„General Dynamics F-16 Fighting Falcon“ yra labai manevringas naikintuvas – tai reiškia, kad ypatingai staigiuose posūkiuose pilotas patiria didžiules apkrovas. Pilotai tam yra ruošiami dėvint specialią aprangą.
Pilotų apmokymas gali užtrukti keturis ar šešis mėnesius.
Ar gali F-16 lėktuvai mūšio lauke pakeisti situaciją, kurios tikimasi?
Tai iš dalies priklauso nuo to, kiek F-16 galėtų gauti Ukraina. Šalies karinės oro pajėgos drąsiai paprašė 200, o tokio skaičiaus net ir dosnūs Vakarai gali nesiryžti suteikti.
