Naujoje Tarptautinės mokslo tarybos (angl. International Science Council, ISC) ataskaitoje išdėstyti trys scenarijai, kurie gali įvykti iki 2027 m.
Ataskaitą parengė 20 visuomenės sveikatos, virusologijos, ekonomikos, elgsenos, etikos ir sociologijos ekspertų grupė, rašo „Science Alert“.
Pirmasis scenarijus
Jei pilnai paskiepytų nuo COVID-19 žmonių procentinė dalis visame pasaulyje padidėtų nuo maždaug 61 proc. visų suaugusiųjų iki daugiau nei 80 proc. žmonių, būtų galima išgelbėti daugybę gyvybių ir sumažinti naujų variantų atsiradimo riziką. Savo ruožtu tai taip pat galėtų būti naudinga psichikos sveikatai, ekonomikai ir tvariam vystymuisi.
Net ir pagal šį optimistinį scenarijų koronavirusas neišnyks, tačiau jo plitimas taps daug lengviau valdomas.
Tačiau greičiausiai mes einame ne ten. ISC ataskaitoje teigiama, kad pandemija prasitęs, nes šalių vyriausybės daugiausia dėmesio skyrė nacionalinėms strategijoms, o ne tarptautiniam bendradarbiavimui.
Antrasis scenarijus
Vakcinacijos lygis visame pasaulyje nesiekia 70 proc. Jei jis nepadidės, naujasis koronavirusas gali tapti endeminiu su sezoniniais antplūdžiais, kurie užtvindys daugelio šalių ligonines ir pareikalaus „atnaujintų vakcinų ir antivirusinių vaistų naudojimo“.
ISC ataskaitoje teigiama, kad iki 2027 m. labiausiai tikėtinas scenarijus yra „pasaulinės nelygybės didėjimas“. Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai bus nukelti dešimtmečiu atgal.
„Vis dėlto pagrindinės išvados yra labai aiškios. Net jei ūminis pandemijos etapas tose šalyse, kuriose skiepijimų lygis yra aukštas, eina į pabaigą, rizika išliks didelė, kol daugelis pasaulio gyventojų neturės galimybės gauti veiksmingos vakcinos“, – rašoma ataskaitos išvadose.
„Vyriausybės turi pripažinti, kad daugybė pandemijos padarinių greitai neišnyks. Jos neturi apsimesti, kad krizė baigėsi tik todėl, kad sumažėjo mirtingumas. Daugelio piliečių laukia dar daug metų sunkumų ir iššūkių.“
Labiausiai nukentės pažeidžiami žmonės, pavyzdžiui, moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės. Tuo tarpu mažas pajamas gaunančios šalys ateityje susidurs su sveikatos sistemos žlugimu ir didėjančiu maisto trūkumu.
Trečiasis scenarijus
Jei nacionalizmas ir populizmas ir toliau stiprės, ataskaitos autoriai nerimauja, kad pasitikėjimas tarp vyriausybių ir tarp valstybių bei jų gyventojų dar labiau smuks, o tai sumažins vakcinų vartojimą.
Šį scenarijų jie vadina „praleisto atsigavimo“ scenarijumi. Didėjant geopolitinei įtampai, protekcionistinė politika gali labai apsunkinti pasaulinį bendradarbiavimą. Tai visiškai priešinga tam, ko reikia tarptautinei krizei įveikti, rašo „Science Alert“.
Pagal šį blogiausią scenarijų mažiau nei 60 proc. pasaulio gyventojų būtų visiškai paskiepyti nuo COVID-19, o mažas pajamas gaunančios šalys vis dar turėtų ribotas galimybes gauti pradines vakcinos dozes ir antivirusinius vaistus.
„Dėl to COVID-19 iš esmės liktų nekontroliuojama, o kai kuriose pasaulio dalyse vis atsinaujintų“, – rašoma ataskaitoje.
Ekspertai teigia, kad siekiant išvengti tokios niūrios realybės, vyriausybės turi bendradarbiauti ir investuoti į sveikatos priežiūros sistemas, integruoti mokslinį konsultavimą.
ISC ataskaitoje vyriausybės raginamos atsispirti pagundai mažinti klimato kaitos tikslus siekiant trumpalaikės naudos.
Gali būti, kad didėjanti klimato kaita ir aplinkos niokojimas ilgainiui tik padidins būsimų pandemijų tikimybę. O niekas nenori to išgyventi dar kartą.
