Klimatologė Audronė Galvonaitė 15min pasakojo, kad pirmieji uraganus pakrikštydavo jūreiviai – jūroje pakilusios bangos jiems primindavo baltas skareles, todėl jie uraganus vadindavo „jūrų mergelėmis“. Vėliau jūreiviai pradėjo uraganams suteikinėti moteriškais vardus – žmonų, mylimųjų.
Šimtus metų audros buvo vadinamos ir pagal šventųjų dienas ar vietovės, kuriai smogė, vardu, pavyzdžiui, 1900 m. Didysis Galvestono uraganas, rašo „CBS News“.
Oficialiai moteriškus vardus atogrąžų audroms Šiaurės Atlanto meteorologai pradėjo vartoti XX a. viduryje – uraganai gaudavo vardus abėcėlės tvarka: pirmajam buvo suteikiamas vardas, prasidedantis raide A, antrajam – B ir t.t.
„Vėliau visos mergelės supyko, kodėl visos bjaurastys turi vadintis moteriškais vardais, tad nuo 1979 metų Pasaulinė meteorologinė organizacija nutarė uraganams suteikti ir moteriškus, ir vyriškus vardus“, – pasakojo kilimatologė.
Pasaulinė meteorologijos organizacija yra sudariusi šešis Atlanto uraganų pavadinimų sąrašus, kuriuose abėcėlės tvarka išvardytas 21 vardas. Šie sąrašai kasmet rotuojami. Dėl šios priežasties, kaip rašo „CBS News“, 2024 m. sąrašas, kuris prasideda Alberto vardu ir baigiasi Viljamo, vėl bus naudojamas vėl 2030 m.
Besiformuojančiam ciklonui pavadinimas suteikiamas, kai jis oficialiai tampa atogrąžų audra, t. y. kai jo nuolatinis vėjo greitis yra ne mažesnis kaip 39 mylios per valandą (63 km/h). O kai didžiausias nuolatinis vėjas pasiekia 74 mylių per valandą greitį (119 km/h), tropinė audra tampa uraganu.
Dalis vardų iš sąrašo iškrenta
Gali nutikti ir taip, kad sąraše esantys vardai pasibaigia, o tų metų uraganai – dar ne. Tuomet Pasaulinė meteorologijos organizacija sudaro papildomą sąrašą. Tačiau per pastaruosius 15 metų taip nutiko tik du kartus – paskutinį kartą 2020 m., kai pirminis vardų sąrašas buvo išnaudotas iki rugsėjo vidurio, rašo „CBS News“.
Beje, anksčiau, kai baigdavosi vardai, uraganams pakrikštyti buvo naudojama graikų abėcėlę, tačiau 2021 metais šios praktikos atsisakyta.
O dalis vardų iš sąrašų apskritai iškrenta ir būna pakeičiami kitais.
„Jei uraganai, pasiekia aukščiausią, 5 kategoriją, – kaip Katrina ar Gilbertas, padaro nepaprastai daug žalos, jų vardai įtraukiami į atskirą katalogą. O jeigu uraganas buvo nelabai stiprus, po 6 metų tas vardas vėl grįžta į uragano vardų sąrašą“, – paaiškino A.Galvonaitė.
Pasak jos, Atlanto ir Ramiajame valdenyne naudojami skirtingų vardų, būdingesnių tiems regionams, sąrašai.
Kodėl uraganams suteikiami vardai?
Priežastis, kodėl uraganams suteikiami vardai – paprasta. Ekspertai įsitikinę, kad kiekvieną uraganą vadinant konkrečiu vardu, lengviau komunikuoti – tiek tarpusavyje dalinantis žiniomis, tiek įspėjant gyventojus, tiek informuojant žiniasklaidą.
Kaip paaiškina Pasaulinė meteorologijos organizacija, konkretūs vardai taip pat palengvina audrų stebėjimą, kai vienu metu kyla kelios atogrąžų audros, taip pat palengvina istorinių duomenų analizę.
Į Lietuvą gali atslinkti, bet nusilpę
Pasak klimatologės A.Gelvonaitės, Lietuvoje uraganai nesiformuoja, bet gali atslinkti iš Atlanto vandenyno.
„Baltijos jūra yra bliūdukas, nesiformuoja čia uraganai. Uraganai formuojasi tik atogrąžų platumose ir kai vandenyno paviršius įšyla daugiau nei 27 laipsnius. Tada šilto oro masė pakyla į viršų, susitinka su žemyn besileidžiančiu šaltu oru, susidaro didelis temperatūrų skirtumas, ir uraganas formuojasi, o pasiekęs tam tikrą lygį juda, dažniausiai, Amerikos link, bet apsisukęs gali pasiekti ir Lietuvą. Bet tai tokia retenybė, kad net neklauskite“, – sakė klimatologė.
Visgi ji prisimena, kad į Lietuvą jau gerokai išsikvėpusių uraganų yra atslinkę – pavyzdžiui, Ofelija. Tačiau jie iki mūsų pakrančių ateina gerokai nusilpę, dažniausiai 1 kategorijos ir virtę paprasčiausiu ciklonu.
Uraganai, pasak A.Galvonaitės, dažniausiai formuojasi nuo balandžio iki lapkričio mėnesio.
