Mokslininkė savo knygoje teigia, kad tikrasis istoriškai egzistavęs ir Jėzumi vadintas žmogus atrodė visiškai kitaip, rašo livescience.com.
Pagal evangelijose pateikiamas žinias galima nustatyti, kad Jėzus buvo žydas, gimęs apie 4 m.p.m.e., Betliejuje, vaikystėje gyvenęs Egipte, o vėliau su šeima persikraustęs į Nazaretą. Šiuose rašytiniuose šaltiniuose nė žodeliu neužsimenama apie tai, kaip atrodė Jėzus – išskyrus keletą užuominų apie jo aprangą, sakė Joan Taylor, Londono Karališkojo koledžo Krikščionybės ištakų ir Antrosios šventyklos judaizmo profesorė, parašiusi knygą „What Did Jesus Look Like?“.
„Labai keista, kad iki šiol tiek mažai žinoma, kaip jis atrodė“, – sakė mokslininkė.
Tuo tarpu hebrajų Biblija ganėtinai gausiai aprašo, kad ir Mozė (pranašas, išvedęs žydus iš Egipto), ir Dovydas (žmogus, kuris, anot Biblijos, užmušė Galijotą) buvo gražiai sudėti žmonės.
Be to, patys ankstyviausi Jėzaus paveikslai yra datuojami ne anksčiau nei praėjus dviem šimtmečiams po jo mirties, tad jie taip pat nepateikia patikimos informacijos apie tai, kaip galėjo atrodyti tikrasis Jėzus, tvirtina profesorė.
Tad, norėdama gauti patikimesnį vaizdą, J.Taylor pasitelkė archeologų pagalbą ir tyrinėjo tekstus, kuriuose aprašoma įprastinė Judėjoje ir Egipte gyvenusių žydų išvaizda maždaug Jėzaus gyvenimo laikais. Ji taip pat vertino atvaizdus, randamus ant tų laikų monetų ir Egipto mumijų įkapių piešinius.
Vidutinio ūgio, trumpaplaukis vyrukas
Anot J.Taylor, jos tyrimai rodo, kad Jėzus tarp žydų nebuvo milžinas – jo ūgis turėjo būti apie 1,70 metro – toks yra vidutinis anų laikų vyrų skeletų ūgis. Judėjos ir Egipto žmonės dažniausiai būdavo rudaakiai, juodaplaukiai, alyvinio rudumo odos spalvos. Duomenys apie tai gauti iš archeologinių liekanų, istorinių raštų ir žmonių, matomų Egipto mumijų portretuose atvaizdų, teigė J.Taylor.
Tarp Judėjos žmonių ir europiečių (kurių oda galėjo būti šviesesnė) tai pat būtą sąsajų – kaip būta sąsajų ir su žmonėmis iš Sudano ir Etiopijos (kurių oda tamsesnė). Tačiau, kadangi Judėjos ir Egipto žydai buvo linkę tuoktis tik su kitais žydais, tikriausiai Jėzaus oda, akys ir plaukai atrodė taip, kaip ir daugumos Judėjos bei Egipto žmonių, tvirtina J.Taylor. Išlikusieji tekstai byloja, kad Jėzaus gyvenimo laikais Egipto žydai negalėjo būti vizualiai atskiriami nuo likusios Egipto populiacijos.
Istoriniai įrašai taip pat rodo, kad Judėjos žmonės buvo linkę savo plaukus (ir barzdas) kirpti trumpai bei šukuoti, tikriausiai taip saugantis nuo didelės anų laikų problemos – utėlių. Tad, anot J.Taylor, labai tikėtina, kad tą patį galima pasakyti ir apie Jėzų.
Jėzus buvo žmogus, kuris buvo gerai fiziškai sudėtas dėl darbo, kurį jis dirbo. Jis neturėtų būti vaizduojamas kaip kažkas, kas gyveno patogų gyvenimą – o tą kartais matome jo atvaizduose.
Gali būti, kad plaukus ir barzdą Jėzus trumpinosi peiliu, teigė profesorė, pažymėdama, kad senovėje žmonės peiliais naudojosi kur kas labiau įgudusiai nei šiandieniai žmonės.
Evangelijose Jėzus aprašomas kaip stalius, kuris daug vaikščiodavo, tačiau ne visada turėdavo ką pavalgyti. Aktyvus gyvenimo būdas ir nereguliarus maitinimasis reiškia, kad jis veikiausiai buvo lieknas, bet saikingai raumeningas. „Jėzus buvo žmogus, kuris buvo gerai fiziškai sudėtas dėl darbo, kurį jis dirbo. Jis neturėtų būti vaizduojamas kaip kažkas, kas gyveno patogų gyvenimą – o tą kartais matome jo atvaizduose“, – rašė krikščionybės istorijos ekspertė.
Kai kurie Jėzaus veido aspektai – tokie, kaip burnos ir skruostų forma – dabar gali būti tik nuspėjami. Gali būti, kad jo veidas ar oda buvo randuoti dėl staliaus darbo pavojų, tačiau to taip pat negalima teigti užtikrintai, tvirtina J.Taylor.
Mokslininkė skeptiškai vertina tuos Jėzaus atvaizdus, kuriuose jis pateikiamas kaip labai išvaizdus vyras. Jei jis tikrai būtų išvaizdus, tai ir evangelijų autoriai, ir kiti ankstyvojo krikščionybės laikotarpio rašytojai tikrai tą būtų paminėję, kaip kad paminėjo Mozės ir Dovydo išvaizdumą.
Jėzaus tunika
Evangelijos, kaip ir išlikę archeologinės liekanos, pateikia šiokių tokių užuominų apie Jėzaus aprangą. Veikiausiai jis dėvėjo nedažytą vilnonę tuniką, po kuria matėsi plikos kojos, tikriausiai rišdavosi strėnjuostę ir „mantiją“ – išorinį apsiaustą, apsaugantį nuo šalčio.
Jo batai galėjo atrodyti panašiai, kaip ir šiandieniniai sandalai, o anuometinis drabužių brangumas reiškia, kad Jėzus savo aprangą dažnai lopydavo. Taip pat – jei tik neatsirasdavo geradarių, kurie padovanodavo naujų drabužių – Jėzaus apranga turėjo būti nušiurusi. „Manau, Jėzų buvo galima pažinti pagal tai, kad jis atrodė labai skurdžiai“, – sakė J.Taylor.
Kiti J.Taylor knygą perskaitę Biblijos tyrėjai – Edinburgo universiteto (Škotija) teologijos profesorė Helen Bond ir Ming Hua Teologijos koledžo (Honkongas) Biblijos tyrimų profesorius adjunktas Jimas Westas britės darbą įvertino iš esmės teigiamai.
J.Taylor sakė, kad laukia ir kitų mokslininkų parašytų detalių jos knygos vertinimų. Taip pat tikisi, kad atsiras daugiau dailininkų, kurie, remdamiesi jos pateiktais duomenimis, rekonstruotų Jėzaus išvaizdą. Knygoje pateikiamas iliustracijas, remdamasi autorės žiniomis, sukūrė dailininkė Cathy Fisher.
