1. Įstrižainė
Ekrano dydis yra pats pirmasis dalykas, į kurį žmonės atkreipia dėmesį, rinkdamiesi naują televizorių. Daugelis pirkėjų jau būna numatę konkrečią vietą televizoriui kambaryje, todėl bent apytikriai žino, kokio dydžio televizoriaus jiems reikės. Tačiau kuo didesnis ekranas, tuo didesnės skiriamosios gebos jam reikės, norint matyti ryškų ir detalų vaizdą. O kuo didesnė skiriamoji geba, tuo arčiau galima sėdėti prie didelės įstrižainės televizoriaus – vaizdas vis tiek bus pakankamai ryškus.
2. Skiriamoji geba
Skiriamoji geba nurodo, kiek pikselių telpa ekrane. Šiuolaikiniai televizoriai paprastai siūlo tris skiriamosios gebos variantus: HD, Full HD arba Ultra HD, nors pirmuosius du šiandien dažniausiai galime aptikti tik mažos įstrižainės televizoriuose. Didesni ir brangesni televizoriai turi Ultra HD skiriamąją gebą, dar vadinamą 4K, kurią pirmieji pradėjo naudoti „Hisense“ televizoriai. 4K ekranas turi 3,840 x 2,160 pikselių skiriamąją gebą arba daugiau kaip 8 milijonus pikselių. Tiek pikselių reiškia, kad vaizdas bus kur kas detalesnis ir tikroviškesnis nei Full HD, kuris jų turi tik apie 2 milijonus.
Nors 4K turinys dar tik pradedamas taikyti turinio kūrėjų (ypač tokių, kaip „Youtube“ ir „Netflix“), specialistai, atsižvelgdami į tai, kad Lietuvoje televizorius keičiamas vidutiniškai kas 5-6 metus, pataria galvoti apie netolimą ateitį, kai 4K turinys bus plačiai prieinamas. Ypač todėl, kad kainos skirtumas tarp Full HD ir 4K televizorių dabar nėra žymus. Be to, 4K televizoriuje esantys procesoriai apdoroja mažesnės raiškos turinį ir adaptuoja jį 4K ekranui – jis būna ryškesnis ir detalesnis, nei tokio paties dydžio Full HD ekrane.
3. Išmanumas
Šiais laikais televizorius vis rečiau perkamas vien televizijos žiūrėjimui. Vienas pagrindinių išmanaus televizoriaus privalumų yra galimybė prisijungti prie muzikos, žaidimų, video ir kito turinio, kurio nesiūlo televizija. Kai kurie televizoriai, priklausomai nuo išmaniosios sistemos, gali pasiūlyti ir naršymą internete, žaidimus ir t.t. Šiuo metu tendencija yra tokia, kad televizoriai, kompiuteriai ir planšetės darosi panašūs vieni į kitus. Jei įrenginiai naudoja tą pačią operacinę sistemą, jie gali susinchronizuoti kalendorius, elektroninį paštą ir kitas programėles.
4. Spalvų atkūrimo geba
Dauguma televizorių vaizdą atkuria iš trijų pagrindinių spalvų – raudonos, žalios ir mėlynos, nors kai kurie jų gali turėti ir daugiau. Čia reikšmės turi ir televizoriaus skiriamoji geba, nes kiekvienas ekrano pikselis susideda iš šių trijų spalvų derinio. Jei pastaruoju metu žiūrėjote televizorių specifikacijas, turbūt prie kai kurių iš jų specifikacijų esate pastebėję trumpinį „HDR“. Paprastai tariant, HDR (angl. High dynamic range, liet. didelis dinaminis diapazonas) nurodo televizoriaus gebėjimą realistiškiau atkurti vaizdą. HDR televizoriaus vaizde atkuria platesnį spalvų spektrą, sustiprina šviesumą ir sukuria subtilesnį perėjimą nuo tamsiausios juodos iki ryškiausios baltos.
5. Atkūrimo dažnis
Atkūrimo dažnis reiškia, kokiu dažnumu televizorius atnaujina vaizdą ekrane. Šis dažnumas yra matuojamas hercais (Hz) – kuo didesnis jų skaičius, tuo vaizdas atnaujinamas dažniau. Dauguma, tačiau ne visi, šiuolaikiniai televizoriai ankstesnį 60 Hz standartą (vaizdo atnaujinimas 60 kartų per sekundę) padidino iki 120 Hz, o kai kurie – ir iki 240 Hz. Šis rodiklis svarbiausias stebint greitai besikeičiantį vaizdą, tokį kaip sporto varžybas. Esant žemam hercų skaičiui ir greitam veiksmui ekrane, vaizdas gali būti šiek tiek susiliejęs.
