Apie tai gegužės mėnesį Vašingtone surengtame „Smithsonian“ žurnalo festivalyje „Ateitis yra čia“ kalbėjo NASA inžinierius Adamas Seltzneris.
Jo šiek tiek radikalus pasiūlymas: siųsti žmogaus genomą į tolimąsias planetas, yra paremtas nuomone, kad pirmiausia į kosmosą gyvybę vertėtų transportuoti bakterijų pavidalu, prieš pradedant ten siųsti mašinas, dar nežinomais metodais „spausdinančias“ žmogaus kūnus.
„Idealiausias būdas pažinti kosmoso erdvę būtų spausdinti žmones tiesiogiai, kitoje planetoje, – teigia jis. – Tačiau galbūt mes pirmiausia kitus pasaulius kolonizuosime ne astronautų, o bakterijų pavidalu... Aišku, šie samprotavimai atrodo, kaip graži fantastiška“.
Daugelis mokslininkų neabejoja, kad vieną dieną mes būsime pajėgūs sukurti gyvybę ir net tokį sudėtingą organizmą kaip žmogus.
Šią idėja pirmą kartą pasiūlė Harvardo biologai daktaras Gary'is Ruvkunas ir George'as Churchas, kurie tikino, kad žmogaus genomo frakcijos gali būti siunčiamos į tolimus pasaulius kartu su bakterijomis.
Tiesą sakant, Kioto Sangyo universiteto mokslininkai iš Japonijos jau aptarė, taip vadinamą „atvirkštinę panspermiją“ ir iškėlė hipotezę, kad galbūt ji jau atsitiko – nors ir atsitiktinai. Jie tvirtina, kad gyvybės šaltinis su meteoritais iš Žemės galėjo jau būti nukeliavęs į kitas planetas. Pavyzdžiui, Čiksulubo kraterį suformavusio asteroido, kuris, manoma, išnaikino dinozaurus, būtų pakakę nusiųsti žemiečių gyvybę į kitas planetas Saulės sistemoje.
Tačiau klausimas, kaip šios mūsų „pasėtos“ bakterijos galėtų išsivystyti į žmogų, vertas diskusijų. Jos galėtų tiesiog būti paliktos vystytis, kaip tai vyko Žemėje, arba ląstelinę gyvybę sukurtų kartu išsiųsta užprogramuota autonominė mašina.
Žinoma, žmonėms šiuos pasiūlymus įgyvendinti bus įmanoma tik po šimtų, o gal tūkstančių metų. Tačiau daugelis mokslininkų neabejoja, kad vieną dieną mes būsime pajėgūs sukurti gyvybę ir net tokį sudėtingą organizmą, kaip žmogus.
Šiame pasiūlyme taip pat aptariama ir gerai žinoma problema – tarpžvaigždinės kelionės: ar įmanoma bus pasiekti tolimąsias planetas.
Be tokių laiką apgaunančių priemonių, kaip pavyzdžiui, kirmgraužos, tarpžvaigždinės kelionės tiesiog nėra realios. Taigi, galbūt kolonizuoti kitus pasaulius geriausia būtų siunčiant „priemones“ žmonijai susikurti ir tegul gamta atlieka savo darbą.
Ši idėja gali pasirodyti kaip mokslinė fantastika, tačiau atsižvelgiant į neseniai TKS vykdytą eksperimentą, tai visai realu. Gegužę „Europos technologijų Eksponavimo programos“ (EUTEF) metu buvo įrodyta, kad bakterijos gali išgyventi tarpplanetinė kelionę iš Žemės į Marsą. Tad, kodėl nepagalvojus ir apie tarpžvaigždinę kelionę? Žinoma, jos metu bakterijos turėtų būti labiau apsaugotos, jog išgyventų ilgą laiko tarpą.