Nuo 1901 m. iki 2014 m. išdalintos 567 Nobelio premijos, įskaitant Albertą Einsteiną, Marie Curie, Nelsoną Mandelą, Ernestą Hemingway ir Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą. Apdovanojimų istorija yra labai ilga, joje buvo daug dramos ir nesutarimų.
Štai pagrindiniai principai, kaip veikia Nobelio premijos ir didžiausios su jais susijusios prieštaros, rašo Vox.com.
Kodėl Nobelio premijos tokios reikšmingos?
Niekas negali tiksliai pasakyti, kodėl Nobelio premijos taip išsiskiria iš visų kitų. Galbūt todėl, kad jos gyvuoja jau labai ilgą laiką arba todėl, kad prizas – maždaug milijonas dolerių – yra toks didžiulis.
Apdovanojimų istorija visiems gana gerai žinoma: kartą gyveno švedas chemikas inžinierius Alfredas Nobelis, kuris išrado dinamitą, praturtėjo ir padarė šį tą neįprasto: testamentu paliko 260 mln. dolerių tam, kad sukurtų premijas ir pasaulio žmones apdovanotų už mokslinius bei kultūrinius pasiekimus.
Kaip nusprendžiama, kas laimės?
Nobelio komitetas kasmet pakviečia tūkstančius žmonių, kad nominuotų gavėjus. Įrašai apie gavėjus 50 metų saugomi paslaptyje, o po to paviešinami.
Nobelio premijos įteikiamos penkiose kategorijose: fizikos, chemijos, fiziologijos arba medicinos, literatūros ir už taiką. (Ekonomikos mokslų premija 1968 m. įsteigta Švedijos centrinio banko, techniškai nėra Nobelio premija, tačiau ji įkurta Alfredo Nobelio garbei.)
Nobelio premijos laureatai privalo būti gyvi ir Nobelio premija negali būti išdalinta daugiau nei trims žmonėms. Nėra apribota, kiek premijų galės gauti vienas žmogus. Organizacijos taip pat gali gauti Nobelio prizus.
Nobelio komitetas kasmet pakviečia tūkstančius žmonių, kad nominuotų gavėjus. Įrašai apie gavėjus 50 metų saugomi paslaptyje, o po to paviešinami. Yra galimybė žiūrėti Nobelio premijos archyvus ir išsiaiškinti, kas ką buvo nominavęs daugiau nei prieš 50 metų.
Pavyzdžiui, žemiau išvardinti visi kartai, kada Franklinas Delano Roosveltas buvo nominuotas arba nominavo kažką kitą. Atkreipkite dėmesį, kad jis ir jo valstybės sekretorius Cordellas Hullas tais pačiais metais nominavo vienas kitą.
F.Roosveltas niekuomet apdovanojimo taip ir negavo, tačiau C.Hullas 1945 m. apdovanotas taikos premija už tai, kad padėjo įkurti Jungtines Tautas.
Kas priima sprendimus? Karališkoji Švedijos akademija skiria savo narius į fizikos, chemijos, literatūros ir ekonomikos komitetus. Švedijos medicinos universiteto Karolio institutas skiria narius į fiziologijos ir medicinos komitetus.
Kasmet komitetas konfidencialiai kviečia kvalifikuotus žmones nominuoti potencialius laimėtojus. Nominuotojus sudaro akademijos arba instituto nariai, atitinkamo Nobelio komiteto nariai, ankstesni tos srities Nobelio premijos laureatai, paskirti profesoriai iš Švedijos, Danijos, Suomijos Islandijos ir Norvegijos, katedrų vedėjai iš kitų šalių ir kiti mokslininkai bei autoritetingų organizacijų vadovai.
Norvegijos Nobelio komitetas, kurį skiria Norvegijos parlamentas, atsakingas už taikos premiją. Nominuotieji neturi būti pakviesti, tačiau privalo būti komiteto patarėjais arba nariais ankstesniais Nobelio premijos laureatais, dirbti atitinkamose srityse, būti valstybės politikais arba tarptautinių teismų nariais.
Priklausomai nuo prizo, nominuotojai gali užpildyti formą arba parašyti laišką. Nominuoti savęs negalima. Atsakingas komitetas, dažnai padedamas patarėjų, balsuoja už nugalėtojus arba pateikia rekomendacijas aukštesniam susirinkimui. Visi sprendimai yra galutiniai.
Ką gauna Nobelio premijos laimėtojai?
Šįmet laimėjimo dydis sieks 8 mln. Švedijos kronų (965 tūkst. dolerių) ir jį galės dalintis daugiausia trys žmonės.
Vėliau šiais metais Nobelio premijos laimėtojai vyks į Stokholmą ir dalyvaus prabangioje ceremonijoje, kur susitiks su Švedijos karališkąja šeima, gaus diplomą, aukso medalį ir dokumentą, kuris patvirtina jų piniginį laimėjimą.
Šįmet laimėjimo dydis sieks 8 mln. Švedijos kronų (965 tūkst. dolerių) ir jį galės dalintis daugiausia trys žmonės.
Tiesa, yra viena išimtis. Visi Nobelio taikos premijos laimėtojai apdovanojami atskiroje ceremonijoje Norvegijoje.
