Kaip pasaulio turtuoliai jau dabar ruošiasi pasaulio apokalipsei

Mačiusieji bent porą holivudinių filmų apie civilizacijos pabaigą, mano žiną, kaip visa tai atrodys. Purvini žmonės slepiasi kanalizacijoje ir namų griuvėsiuose, išlenda ieškodami maisto ir buriasi, kad drauge išgyventų. Sprendžiant iš „New Yorker“ pateikiamos medžiagos, dabartiniams milijonieriams apokalipsė bus kur kas komfortiškesnė.
Nebenaudojami Šveicarijos bunkeriai paversti muziejais, restoranais ir sandėliais
Nebenaudojami Šveicarijos bunkeriai / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Socialinio tinklo „Reddit“ vienas iš įkūrėjų Steve'as Huffmanas (turtas vertinamas 4 mln. dolerių) 2015 metų lapkritį atliko lazerinę regos korekcijos operaciją. Tam jis ryžosi ne todėl, kad seniai to norėjo ar kad atsibodo nešioti akinius ir kontaktinius lęšius. Jis tai atliko, nes gera rega suteiktų pranašumą pasaulio pabaigos atveju. „Jei pasaulis sugrius, arba nesugrius, tačiau kils problemų, ieškoti akinių ar lęšių bus pernelyg sudėtinga“, – pareiškė jis. Huffmanas toli gražu nėra vienintelis, besibaiminantis apokalipsės: Silicio slėnis, Niujorko verslininkai, rizikos kapitalo fondų valdytojai ir verslų savininkai – panašiai nerimauja daug kas ir ne žodžiais, o darbais rengiasi gresiančiai katastrofai. Šie žmonės protingi, sėkmingi ir itin pasiturintys. Apie tai, kaip turtuoliai planuoja pasitikti pasaulio pabaigą, rašo žurnalas „New Yorker“.

Išgyvenimo bunkeris
Išgyvenimo bunkeris

Kaip pasirengti katastrofai

Maisto, vandens ir ginklų atsargų kaupimas – banaliausias sprendimas. Žmonėms, kurie turi pinigų, tai svarbi, tačiau toli gražu ne vienintelė išgyvenimo postapkaliptiniame pasaulyje sąlyga. 2015-ųjų metų pavasarį, būtent tada kai priešrinkiminė Amerika piktinosi didžiuliu turtingųjų ir vargšų pajamų skirtumu, „Facebook“ produktų vadybininkas Antonio García Martínez netoli nuo šiaurės vakarinės JAV pakrantės, Ramiojo vandenyno saloje nusipirko penkis akrus (20 tūkstančių kvadratinių metrų) miškais apaugusios žemės. Į šią teritoriją jis atgabeno elektros generatorius, saulės baterijas ir amuniciją. Jis nebuvo vienišas: kai García Martínezas pranešė apie savo sumanymo įgyvendinimą draugams ir kolegoms, paaiškėjo, kad kai kurie irgi rengiasi blogiausiam.

„Facebook“ grupėse pasiturintys „išgyventojai“ dalinasi patarimais apie dujokaukes, bunkerius, oro filtravimo sistemas ir vietas, kurios nenukentės nuo globalinio atšilimo. Kai kas laiko visada parengtą sraigtasparnį. Kai kas – porą motociklų (nes automobiliai kaip mat užstrigs kamščiuose) ir iš anksto sukrautus krepšius su būtiniausiai daiktais visiems šeimos nariams. Kai kurie perka aukso monetas arba kriptovaliutą, kiti mokosi šaudyti iš lanko – ne pramogai, o kad būtų geriau pasirengę galimai katastrofai. Be privačių lėktuvų pirkimo, milijardieriai apmąsto, kaip konkrečiai jais pabėgs: būtina žinoti, kur skrisi (gal geriau nusipirkti nusileidimo taką atokiau nuo neramių vietų?); prieglobstį teks užtikrinti ne tik savo artimiesiems, tačiau ir piloto šeimai. „Jei kiltų pilietinis karas ar žemės drebėjimas, norim būti pasirengę, – paaiškina Timas Changas, investicinės firmos „Mayfield Fund“ vykdantysis direktorius.

„Survivalismas“ pastaraisiais metais įsitvirtino amerikiečių kultūroje.

„Survivalismas“ pastaraisiais metais įsitvirtino amerikiečių kultūroje. Kai „National Geographic“ kanalas prieš realybės šou „Doomsday Preppers“ atliko apklausą, paaiškėjo, kad 40 proc. amerikiečių bombų slėptuvės statybą ar produktų atsargų kaupimą laiko geresne investicija už kaupiamąjį pensijų planą 401(k).

Antrojo B.Obamos prezidentavimo laiku, Silicio slėnio verslininkai pradėjo tarpusavyje dalintis visuomenės skilimo neišvengiamumo nuogąstavimais. „Daugelis mano, kad mažai tikėtini įvykiai niekada nenutiks, tačiau techniškai mąstantys žmonės vertina riziką matematiniu požiūriu“, – sako Yishanas Wongas, vienas iš pirmųjų „Facebook“ darbuotojų, nuo 2012 iki 2014 metų vadovavęs „Reddit“. Pasak jo, besiruošiantieji pasaulio pabaigai nesistengia tvirtinti, kad ji tikėtina. Tačiau jie įvertina pasekmių, kurios ištiktų, jeigu apokalipsė vienu ar kitu būdu visgi įvyktų, sunkumą ir pasveria, kas geriau: ar, turint labai daug pinigų, nedidelę jų dalį iškeisti pasirengimui, ar nedaryti nieko. „Logiška nuo to apsidrausti“, – mano Wongas.

Kiek pasiturinčių amerikiečių aktyviai ruošiasi (ar jau pasiruošę) katastrofai, sunku įvertinti – šiame versle vertinamas anonimiškumas. Tačiau apie tai galima spręsti iš netiesioginių ženklų – pavyzdžiui, kai kas nors užsimena, kad įsigijo žemės Naujojoje Zelandijoje, „išgyventojai“ supranta, kad tai – saviškis, – ši šalis tapo populiaria vieta slėptuvėms. Reido Hoffmano, investuotojo ir vieno iš „LinkedIn“ įkūrėjų, (turtas vertinamas 3 mlrd. dolerių), „draudimą“ nuo pasaulio pabaigos perka daugiau nei pusė Silicio slėnio milijardierių, nors neretai jį galima supainioti su paprastu naujo nekilnojamojo turto įsigijmu, pripažįsta jis.

Kadras iš filmo „Iksmenai: Apokalipsė“
Kadras iš filmo „Iksmenai: Apokalipsė“

Ko bijo milijardieriai?

Nuolat įvairių JAV analizės centrų ir žiniasklaidos priemonių atliekamos apklausos sutartinai rodo, kad du trečdaliai amerikiečių mano, kad jų šalis juda neteisinga kryptimi. „Dvidešimt penki apribotos rizikos fondų vadybininkai uždirba daugiau, nei visi Amerikos vaikų darželių auklėtojai“, – nurodo Robertas Johnsonas, Soros Fund Management fondo valdytojas. Milijonierių baimės dažniausiai ir būna pagrįstos šiuo pajamų disbalansu.

Kai kas iš „New Yorker“ pašnekovų prisimena neseniai nuskambėjusias hakerių atakas prieš JAV politinius institutus ir kompanijas: nuo interneto, palydovinės navigacijos ir informacinių technologijų priklauso pernelyg daug šiuolaikinio gyvenimo aspektų – nuo orų prognozės iki maisto tiekimo. Kiti perspėja dėl politinės krizės, kurią sustiprins rasinė įtampa, visuomenės poliarizacija ir ekonomiką stabdantis gyventojų senėjimas. Pasak Roberto H.Duggerio, buvusio finansų sferos lobisto Vašingtone, jo rate daugelis nerimauja, kad „Amerika eina link kažko panašaus į Rusijos revoliuciją“.

Daugelis pažįstamų nuogąstauja: o ką, jei šalis sukils prieš pačius turtingiausius.

2016 metų gruodį ekonomistai Thomas Piketty, Emmanuelis Saezas ir Gabrielis Zucmanas publikavo darbą, kuriame pareiškė, kad JAV daugiau nei pusė gyventojų nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio nejaučia ekonomikos augimo, – tai yra, daugiau nei 100 mln žmonių pajamos tokios pat, kaip ir devintajame dešimtmetyje. Pasak Hoffmano, daugelis jo pažįstamų nuogąstauja: o ką, jei šalis sukils prieš pačius turtingiausius? Liaudis staiga supyks ant technologinių inovacijų? Ar taip jau neįtikėtina, kad pasaulyje, kuriame dirbtinis intelektas pakeičia menkai apmokamus darbininkus, šie darbininkai sukils prieš Silicio slėnį – vietą, kurioje sutelkti jiems nepasiekiami pinigai?

Branduolinis kondominiumas

Didėjant nuogąstavimams, auga ir komercinių slėptuvių paklausa. Viena iš jų – Survival Condo Project – 15 aukštų kompleksas šiaurinėje Kanzaso valstijos dalyje, kuriame šaltojo karo metais JAV laikė atominių galvučių atsargas. Dabar teritoriją nupirko Larry'is Hallas, ir vietoje amunicijos stelažų čia atsirado liukso klasės slėptuvė, kurios rekonstrukcijai panaudota 20 mln. dolerių. Komplekse yra 12 apartamentų, kainuojančių 1,5 – 3 milijonus dolerių. Pasak Hallo, 11 iš jų parduoti, o paskutinįjį pasiliko sau.

Ištikus krizei, išsipirkusieji apartamentus, galės privačiais lėktuvais atskristi į oro uostą, esantį už 48 kilometrų, arba juos iš namų paims ir į slėptuvę pristatys šarvuotas sunkvežimis su apsauga. Komplekso vieta savo laiku buvo parinkta dėl mažo seisminio aktyvumo ir pakankamo aukščio virš jūros lygio. Be branduolinį sprogimą turinčių atlaikyti sienų, Survival Condo Project perimetrą saugo ginkluoti apsauginiai (ir snaiperiai), jame yra maisto ir kuro atsargos, kurių turėtų pakakti 75 žmonėms penkeriems metams, nedidelis sanitarinis skyrius su odontologo kabinetu, nuosava miniferma, kur auginamos valgomos žuvys, ir daržovių šiltnamiai. Svečių patogumui ir pramogoms yra odiniai baldai, biliardo stalai, baseinas, siena kopinėtojams uolomis, kino teatras, biblioteka, sporto salė, mokymo klasė; puolimo iš išorės atveju – ginklų atsargos. Hallas numatė apšvietimą, dirbtinius langus (ekranus su komplekso apylinkių vaizdais arba ką užsakys klientas, – nuo pušynėlio iki Centrinio parko Niujorke) ir daugybę kitų smulkmenų, kad nuo gyvenimo uždaroje erdvėje po žeme nepakriktų psichika.

123rf.com/Pasaulio pabaiga
123rf.com/Pasaulio pabaiga

Geriausia vieta žemėje

Per savaitę po Donaldo Trumpo pergalės prezidento rinkimuose, >13 tūkstančių JAV piliečių – septynis kartus daugiau, nei įprastai, – užsiregistravo Naujosios Zelandijos imigracijos tarnyboje – tai pirmasis žingsnis, atliekamas prieš atvykstant į šalį. N.Zelandijos spauda amerikiečių antplūdį pakrikštijo „Trumpo apokalipse“. Tačiau susidomėjimo salų valstybe pakilimas prasidėjo dar iki naujojo prezidento išrinkimo: per pirmuosius dešimt 2016-ųjų metų mėnesių užsieniečiai Naujojoje Zelandijoje įsigijo >2200 km² – keturis kartus daugiau, nei per tą patį laiką 2015 m. Daugiausiai pirko australai, antroje vietoje – amerikiečiai. Per pastaruosius šešerius metus ~1000 užsieniečių ne tik įsigijo žemės, bet ir leidimą nuolat gyventi, kurį galima gauti mainais į didesnes nei milijonas dolerių investicijas.

Naujosios Zelandijos pasirinkimo priežastys suprantamos. Tai turtinga, išsivysčiusi šalis, galinti apsirūpinti energija, vandeniu ir maistu. Katastrofa galėtų pabloginti gyvenimą, bet jis nesustotų. Naujoji Zelandija užima pirmas vietas pasauliniuose demokratijos, vyriausybės darbo skaidrumo, saugumo reitinguose. Paskutinis teroro aktas čia įvyko 1985 metais, kai Prancūzijos šnipai paskandino organizacijos Greenpeace flagmaną, o Pasaulio bankas nesenoje ataskaitoje pavadino ją geriausia šalimi verslui.

Kaip teisingai pastebėjo Huffmanas iš Reddit, technologijos padeda mums sužinoti apie rizikas ir pavojus, tačiau dėl jų visuomenė ir lengviau pasiduoda baimei. Baimė – evoliucinis instrumentas, ir jis nėra blogas. Tačiau eskapistiniai siekiai būdingi ne visiems. Vieno iš PayPal įkūrėjų Maxo Levchino (turtas 300 mln. dolerių), pasirengimas išgyvenimui – moralinė skaičiavimo klaida. Problemos turėtų skatinti investuoti į jų sprendimą, o ne į bėgimą. „Paprastai klausiu žmonių: štai, baiminatės, kad jus pakels ant šakių; o kiek jūs paaukojote vietinei benamių prieglaudai?“ – sako jis.

Panašios nuomonės laikosi Elli Kaplan, startuolio Neurotrack iš Palo Alto vadovė. „Jei turėčiau milijardą dolerių, nepirkčiau bunkerio, – tvirtina ji. – Reinvestuočiau šiuos pinigus į pilietinę visuomenę ir jai skirtas inovacijas. Manau, dera ieškoti išmintingesnių būdų išvengti to, kad kas nors siaubinga nenutiktų“.

I.Solomonava, „World Press“ skyriaus redaktorė, republic.ru

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais