„Didžioji šiukšlių sala“, nėra tik milžinišką plotą užimanti plastiko atliekų sankaupa, plūduriuojanti Ramiajame vandenyne, įraše feisbuke skelbia hidrologas Gintaras Valiuškevičius. Mokslininkas įrašu sutiko pasidalinti su15min.
Galėjus likti gėdinga, neatsakingo žmonių elgesio „skulptūra“, ši šiukšlių istorija pasakoja apie vieną okeanologą, kurio dėka, sekant atliekų judėjimą vandens platybėse, pavyko atrasti naują būdą tiriant 71 proc. planetos dengiančius plotus.
Iki atradimo nuplukdžiusios šiukšlės
„Pats vandenynuose plaukiojančių šiukšlių buvimo faktas ir ypač vis didėjantis jų kiekis, be abejo, liūdina, – rašo G.Valiuškevičius. – Tai dar vienas įrodymas, kad neatsakingas žmonių elgesys gali smarkiai pakenkti net tiems Žemės (šiuo atveju, vandens) paviršiaus plotams, kurie išsidėstę toli nuo tankiai apgyvendintų regionų, taigi, leidžia akivaizdžiai pamatyti antropogeninio poveikio natūralioms ekosistemoms globalumą.“
Anot hidrologo, iš kitos pusės, tai gali padėti tyrinėjant vandens judėjimą.
„Vandens paviršiuje plaukiojančios šiukšlės gali tapti savotiška priemone, leidžiančia tyrinėti vandens srovių krypties ir greičio ypatumus.“
Hidrologas sako, kad vienas pirmųjų mokslininkų, susidomėjusių tokiu paviršinių vandenyno srovių tyrimo metodu. buvo amerikiečių okeanologas Curtisas Ebbesmeyeris (g. 1943 m.).
„Teigiama, jog ši idėja mokslininkui kilo po to, kai 1991 m. birželį, eilinį kartą užvažiavus aplankyti Sietle gyvenančių savo tėvų, mama padavė jam laikraščio iškarpą“, – įraše dalinasi hidrologas.
Čia buvo aprašyta Ramiajame vandenyne įvykusi laivo katastrofa. Po jos, beribiame vandenyje pasklido keliasdešimt tūkstančių „Nike“ sportbačių. Kaip rašė to meto spauda, vėliau jie pasiekė Kanados ir JAV krantus ir net pateko į vietines turgavietes.
Daugiau nei „prisišvartavę“ sportbačiai
Istoriją prisiminęs Gintaras Valiuškevičius, pasakojo, kad amerikiečių mokslininkas C.Ebbesmeyeris, susidomėjęs šiuo laikraščio paskalų skiltyje aprašytu įvykiu, išsiaiškino, kad keistai skambanti istorija išties tikra.
„1990 m. gegužės 27 d. iš Seulo į Sietlą plaukęs krovininis laivas, priklausęs „Hansa Carrier“ kompanijai, pakliuvo į smarkią audrą už maždaug 2 000 km nuo vakarų Kanados pakrantės“, – dalinosi jis.
Užėjus audrai, visi 5 jūriniai konteineriai, prikimšti įvairių daiktų, tarp jų ir sekso žaislai (dalis jų taip pat išplaukė į krantą), kompiuterių monitoriai ir sportbačiai, nugarmėjo į vandenį.
„Tiesa, dėl tikslaus sportbačių skaičiaus iki šiol nesutariama: vienų šaltinių teigimu jų būta 31 000, kiti teigia, kad vandenyno paviršiumi kelis mėnesius plaukė 61 000 ar net 82 000 batų flotilė“, – rašė G.Valiuškevičius.
Hidrologo aiškinimu, būtent tai padėjo istorija susidomėjusiam okeanologui nustatyti sportbačių „prisišvartavimo“ vietą (daugiausia jų buvo sugaudyta Vankuverio saloje) ir laiką. Taip buvo nustatyti tam tikri iki tol nefiksuoti Ramiojo vandenyno srovių niuansai ir patikslinti sezoniniai jų kaitos ypatumai.
„Vėliau C.Ebbesmeyeris išvystė naują metodiką, leidžiančią pagal plaukiančių šiukšlių lokaciją įvertinti vandens sroves ir paskelbė apie tai ne vieną mokslinį straipsnį, taip tapdamas naujos okeanografijos tyrimų srities pradininku“, – feisbuko įraše džiaugėsi hidrologijos profesorius.
Anot jo, šiuo metu tai yra visuotinai pripažintas ir gana dažnai taikomas srovių tyrimo metodas.