Kaip pro sovietų pasieniečius į Lietuvą atvežti kompiuteriai internetui kurti

Prieš 25 metus, 1991 m. spalio 10 d., Lietuva prisijungė prie interneto. Akivaizdu, kad internetas, kuris leidžia informacijai laisvai sklisti, yra pats galingiausias ginklas Žemėje. Tačiau 1991 m. į Lietuvą vežamų interneto ryšiui kurti skirtų kompiuterių svarbos neįvertino sovietų pasieniečiai.
Antradienį Kauno miesto savivaldybėje vyko aukcionas
Kompiuteriai / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

1991 m. vasarą Sovietų Sąjunga buvo ties žlugimo riba, tačiau mirtinai sužeista meška būna pati pavojingiausia. Nors sovietinė imperija buvo draskoma agonijos, o Lietuva jau paskelbusi nepriklausomybę, sienas kontroliavo sovietinė kariuomenė. Tuo metu visai netikėtai profesorius Adolfas Laimutis Telksnys padedamas norvegų iš šios Skandinavijos valstybės atvežė krovinį į Talino uostą. To krovinio galutinis tikslas buvo Lietuva.

Sovietinis pasieniečių karininkas buvo budrus. „Kai papulkininkis pasižiūrėjo, jis liepė nuplėšti plombą, kadangi krovinys buvo užplombuotas. Aš jam sakiau, kad mums toliau važiuoti bus blogai, sakė – nieko, plėškit“, – prisimena akademikas prof. A.L.Telksnys, pridurdamas, kad jie buvo įtariami vežę priešlėktuvinius ginklus „Stinger“.

Iš tiesų buvo vežamas daug baisesnis ginklas nei „Stinger“. Ginklas, kurio galia žymiai didesnė ir kurį šiandien beveik kiekvienas naudojame ir be kurio neįsivaizduojame savo gyvenimo, – tai buvo kompiuteriai, skirti internetiniam ryšiui kurti.

„Padarėme šį darbą per 3,5 mėnesio. Nuo pačios idėjos, kaip daryti, iki momento, kai viskas pradėjo veikti. Tai yra pavyzdys, kad viską galima padaryti, kai darai“, – sako prof. A.L.Telksnys.

Internetas šiandien yra visur. Juo mes naudojamės dirbdami kompiuteriu, be interneto neįsivaizduojame savo mobiliojo telefono. Netrukus atsiras ir daiktų internetas, prijungsiantis šaldytuvą ir kitus buitinius prietaisus prie tarptautinio tinklo.

Interneto poreikis Lietuvoje ypač išaugo, kai 1991 m. sausio 13-ąją okupantai suvokė, jog pirmiausia Lietuvą reikia atkirsti nuo pasaulio, kad informacija nepatektų į Vakarų žiniasklaidą.

Lietuvai buvo ypač svarbu užsitikrinti ryšį su pasauliu, kad būtų galima iš karto informuoti, jei sovietiniai tankai vėl pradėtų traiškyti civilius žmones. Tuo metu Lietuvos mokslininkams gimė mintis.

„Informaciškai mes buvome izoliuoti ir ekonomiškai buvome spaudžiami. Norint, kad valstybė, neturinti ryšio su pasauliu, gyvuotų, buvo galvojama, kaip praverti langą į pasaulį. Čia didžiulę paramą mums suteikė skandinavai“, – pasakoja prof. A.L.Telksnys.

Plačiau apie interneto atsiradimo Lietuvoje aplinkybes – laidos „Istorijos detektyvai“ reportaže.

VIDEO: Kaip pro sovietų pasieniečius į Lietuvą atvežti kompiuteriai internetui kurti

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis