Kaip žmonės valėsi dantis, kol nebuvo dantų šepetukų?

Kasdien kelis kartus valomės dantis šepetėliu. Taip stengiamės išlaikyti dantis sveikus kiek įmanoma ilgiau, kovojame su nemaloniu burnos kvapu ir tiesiog gerbiame priimtas higienos taisykles. Tačiau dantų šepetėliai paplito ne taip jau seniai. O ką žmonės darė prieš tai?
Dantų pasta
Dantų pasta / „Fotolia“ nuotr.

Higiena visais laikais buvo opi problema. Būta laikų, kai žmonės prieš didžiąsias metų šventes uoliai prausdavo savo kūną. Taip darydavo dėl to, kad maudydavosi gana retai. Tualetinis popierius taip pat nėra senas išradimas ir prieš jį būdavo pasitelkiamos įvairios dabar gana šlykštokai atrodančios priemonės. Tačiau dantų higiena yra kitas klausimas - prasta priežiūra greitai apie save primena skausmu.

Iš tiesų, dantų šepetėliai buvo naudojami dar VI-VII amžiaus Kinijoje. Ten jie gaminti iš šernų šerių ir įvairios medienos. Vėliau, maždaug XIII amžiaus viduryje, užfiksuoti ir iš arklių uodegos šerių bei galvijų kaulų gaminami dantų šepetėliai. Jie Kinijoje nebuvo labai plačiai paplitę, tačiau turtingesni miestiečiai juos naudojo pakankamai reguliariai. Tiesa, tais laikais dantų šepetėliai nebuvo keičiami, jais dažnai buvo dalijamasi. Į Europą dantų šepetėlius atvežė keliautojai tik XVII amžiuje. Greitai Kinijoje prasidėjo masinė dantų šepetėlių gamyba, jie importuoti į Europą. XIX amžiaus viduryje dantų šepetėliai jau buvo masiškai gaminami Europoje, Kinijoje ir Japonijoje. Pigesni naudojo kiaulių šerius, brangesni - barsukų plaukus.

Taigi, dantų šepetėliai čia paplito visai neseniai, tačiau žmonės jau seniai žinojo, kad švarūs dantys negenda ilgiau. O prieš paplintant dantų šepetėliams burnos higienos priežiūrai buvo naudojamos kitos priemonės. Pavyzdžiui, audinio skiautės su suodžiais ir druska. Žmonės kaimiškose vietovėse kramtė jaunas medžių šakeles. Taip susmulkintas pluoštas apvalydavo dantis, o burna pakvipdavo mediena. Archeologiniai tyrimai parodė, kad kai kur buvo naudojamos ir paukščių plunksnos, nors ir abejojama jų efektyvumu.

Bene pagrindinis dantų higienos įrankis prieš dantų šepetėlių paplitimą visada buvo kramtymo pagalys. Tai yra būtent tai, kaip jums ir atrodo - tai storesnė medžio ar krūmo šakelė, kuri yra kramtoma, kol vienas galas tampa minkštas ir išsklidęs kaip šepetys. Kramtymo pagaliai buvo naudojami mažiausiai 5500 metų ir buvo stebėtinai efektyvi dantų bei dantenų apsaugos nuo įvairių ligų priemonė.

Afrikoje kramtymo pagaliukai naudojami iki šiol. Svarbiausia išsirinkti tinkamą medieną - pirmenybė teikiama toms rūšims, kurios pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Kramtymo lazdelės yra ekologiškesnės už dantų šepetėlius, nes jos natūraliai suyra. Jos taip pat yra pakankamai higieniškos, nes apkramtytą galą galima nupjauti ir išmesti. Kramtymo pagaliukai gali ir visai nieko nekainuoti, o ir dantų pasta jiems nėra būtina. Vieno pagaliuko pakanka kelioms savaitėms.

Visgi, daug žmonių prieš dantų šepetėlių atsiradimą dantis prižiūrėjo prastai. Nors jų maiste buvo mažiau cukraus, senovėje apgedę dantys buvo kur kas dažnesnis vaizdelis nei šiandien.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos