Tyrėjų grupės, vadovaujama Padujos universiteto (Italija) specialistų, tyrime dalyvavo 33 naujagimiai, kurių amžius buvo nuo vienos iki penkių dienų ir kurių motinos kalbėjo prancūziškai. Kūdikiams buvo leidžiamas pasakos apie Auksaplaukę ir tris meškiukus garso įrašas prancūzų, anglų ir ispanų kalbomis.
-
Rezultatai šokiruoja: kokį poveikį dar negimusiam kūdikiui turi vyrų įpročiai vartoti alkoholį
-
32-ąją nėštumo savaitę gimusio sūnelio istoriją prisiminusi Rūta: kiekvienam iš ankstukų tėvų reikėtų pastatyti paminklą
-
Stebuklą primenančios pagalbinio apvaisinimo paslaugos: kas lemia sėkmę, kiek kainuoja?
Naudodami kepurėles su elektrodais, tyrėjai pastebėjo, kad kai prancūziškas garsas buvo grojamas paskutinis, buvo pastebėta kai kas kita: smegenų bangų, susijusių su tuo, kaip mes suvokiame ir apdorojame kalbą.
Tai leidžia manyti, kad iškart po gimimo jau galime atpažinti ir įsisavinti kalbą, kurią girdėjome būdami įsčiose (žinome, kad išorinius garsus girdime maždaug po septynių nėštumo mėnesių).
Be to, komanda nustatė, kad šie smegenų virpesiai, kuriuos suaktyvino prancūzų kalba, buvo tam tikro dažnio, susijusio su natūraliais kalbos ritmais. Atrodo, kad esame pasirengę pradėti mokytis kalbėti, net kai mums vos kelios dienos.
„Taigi naujagimio smegenys jau gali būti optimalios būsenos efektyviam kalbos ir kalbėjimo apdorojimui, o tai lemia netikėtus žmogaus kūdikių kalbos mokymosi gebėjimus“, – rašo tyrėjai.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Science Advances“.
