Gravitacijos bangos yra erdvėlaikio raibuliai, po Visatą pasklindantys nutikus kokiems nors iš tiesų kosminės reikšmės įvykiams – pavyzdžiui, susidūrus juodosioms skylėms ar subliuškus žvaigždžių branduoliams.
Pirmuosius gravitacinių bangų stebėjimus fizikai Ronaldas Dreveris (Jungtinė Karalystė), Kipas Thorne'as ir Raineris Weissas (abu JAV) atliko 2015 m. rugsėjį, o apie atradimą viešai paskelbė 2016 m. vasarį. Ir dėl šio atradimo nedelsiant tapo pagrindiniais pretendentais į visus galimus apdovanojimus už pasiekimus astrofizikos srityje.
Šis atradimas atvėrė naujas duris Visatos paslapčių tyrimams ir patvirtino vieną iš fiziko Alberto Einsteino prognozių 1915 m. paskelbtoje bendrojoje reliatyvumo teorijoje.
R. Dreveris, K. Thorne'as ir R. Weissas yra vieni iš Lazerinio interferometro Gravitacinių bangų observatorijos (LIGO) įkūrėjai. Observatorija veikia prestižiniame Kalifornijos technologijų institute (Caltech), kuris per visą Nobelio apdovanojimų istoriją nuo 1901 metų „uždirbo“ net 17 šių prestižinių prizų.
Tiesa, gravitacinių bangų atradėjai toli gražu nėra vieninteliai pretendentai į šiemetinį apdovanojimą. Pavyzdžiui, svarbus yra ir 1975 metais atliktas galaktikų sukimosi greičio nustatymas – jo pagrindu išvystyta teorija apie tamsiąją materiją. Už šį atradimą gali būti pagerbti amerikiečiai Vera Rubin ir Kentas Fordas.
Praėjusiais metais Nobelio fizikos premija buvo skirta Japonijos mokslininkui Takaaki Kajita ir kanadiečiui Arthurui McDonaldui – jie išsiaiškino, kad neutrinai turi masę, o tai yra labai svarbi detalė siekiant perprasti kosmoso paslaptis.
