Rusijos pareigūnai taip pat pranešė, kad jie nepirks „Yuzhmash“ gamintų „Zenit“ raketų, kurios naudojamos „Sea Launch“ projekte. Šie sprendimai turės neigiamos įtakos ne tik Ukrainai, bet ir Rusijai, rašo carnegie.ru.
Dnepro projektas yra pats sėkmingiausias gynybos – industrijos projektas po Šaltojo karo, iš kurio išlošė Rusija, Ukraina, Kazachstanas, taip pat ir komercinės bendrovės Europoje, JAV ir kitose valstybėse.
Rusijos oficialūs pareiškimai apie ketinimą pakeisti „Zenit“ raketas naujomis „Angara“ raketomis atrodo optimistiški ir nebrandūs.
Šio projekto metu utilizuojami konvertuoti sovietiniai R-36 ICBM varikliai, Vakaruose žinomi kaip SS-18, kurie į kosmosą kelia komercinius krovinius. Tai buvo puikus tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdys kosmoso srityje.
Dnepro programa tokia sėkminga buvo dėl kelių priežasčių. Pirma, raketos ant kosmodromo gali būti ilgą laiką, taigi gali būti paleistos ir sudėtingu oru bet kuriuo paros metu ir bet kuriuo sezonu. Tai buvo labai patikima ir gerokai sumažino krovinių kėlimo į kosmosą sąnaudas.
Pirmasis pakėlimas Dnepro raketomis įvyko 1999 m. balandį. Nuo to laiko iki 2013 m. lapkričio 18 d. naudojant R-36M raketas į orbitą buvo iškelti 86 palydovai. Raketa galėjo pakelti net 4 tonų krovinį, todėl buvo patraukli tiek komercinėms įmonėms, tiek vyriausybėms. Dnepro paleidimo sistemomis naudojosi 19 kosmoso agentūrų, įskaitant ir Rusijos, Ukrainos, Didžiosios Britanijos, JAV, Italijos, Saudo Arabijos, Vokietijos ir Prancūzijos.
Programa pritraukė dešimtis milijonų dolerių įplaukų „Yuzhmash“ gamyklai. Jei ne šie užsakymai, gamykla greičiausiai jau seniai būtų uždaryta dėl užsakymų trūkumo. Po Rusijos pareiškimo apie bendradarbiavimo sustabdymą „Yuzhmash“ buvo priversta atostogų išleisti tūkstančius darbuotojų.
Iš programos daug naudos gavo ir Rusija. Be komercinės naudos kosmoso paleidimo sistemai, Strateginėms raketų jėgoms (Strategic Rocket Forces – už tarpžemynines balistines raketas atsakingas Rusijos kariuomenės padalinys) pavyko prailginti SS-18 tarpžemyninių balistinių raketų gyvavimo laiką.
„Yuzhmash“ yra ne vienintelis Ukrainos gynybos padalinys, kuris gavo naudos iš kooperacijos. Charkove įsikūrusi „Khartron-Arkos" elektronikos gamykla Dnepro ir SS-18 programoms sistemoms tiekė orientavimo programas.
Ir nors atrodo, kad kontrakto su Rusija praradimas pakenks „Yuzhmash“, panašu, kad ji po šio nuopolio atsigaus. Bendrovė turi sutartį su korporacija „Orbital Sciences“, kad pagamintų pirmąją „Antares“ paleidimo pakopą ( 1,9 mlrd. dolerių vertės kontraktas iki 2018 m.); su Brazilijos kosmoso agentūra dėl „Cyclone- 4“ paleidimo raketų; su Europos kosmoso agentūra dėl projekto „Vega“ ir su kitomis valstybėmis.
Rusijos sprendimas nustoti pirkti „Zenit“ raketas pakenks ir Rusijos interesams. 1995 m. įkurta bendra Rusijos, JAV, Ukrainos ir Norvegijos įmonė „Sea Launch“, kuri naudojo „Zenit 3SL“ paleidimo sistemas, sukurtas ir pagamintas „Yuzhmash“, kad pakeltų palydovus nuo platformos jūroje, taip pat ir iš „Baikonur“ kosmoso stoties Kazachstane.
Nuo 1999 m. iki 2014 m. „Sea Launch“ atliko 36 pakėlimus. Programa patyrė keletą nesėkmių, kai nepavyko įgyvendinti trijų paleidimų 2000 m., 2007 m. ir 2013 metais, tačiau problemų šaltiniai buvo nustatyti ir sutvarkyti.
„Sea Launch“ taip pat susidūrė su finansiniais sunkumais ir 2009 m. buvo priversta bankrutuoti. Ji atsigavo po bankroto 2010 m., tačiau jos ateitis vis dar yra miglota.
Padėdama išspręsti „Sea Launch“ finansines problemas Rusija galėtų turėti naudos. Platforma Rusijai leistų naudoti komercinius ir civilius palydovus. Be to, bendri ateities projektai galėtų padėti panaudoti „Zenit“ raketas pilotuojamiems skrydžiams. Iš šio bendradarbiavimo išloštų abi šalys.
Taigi „Yuzhmash“ išlieka potencialus svarbus Rusijos partneris su neišnaudotu potencialu Rusijos kosmoso ir gynybos industrijoms. Rusija turėtų daryti viską, kas yra jos galioje tam, kad palaikytų šį bendradarbiavimą.
Rusijos oficialūs pareiškimai apie ketinimą pakeisti „Zenit“ raketas naujomis „Angara“ raketomis atrodo optimistiški ir nebrandūs. Iki šiol su „Angara“ buvo įvykdyti vos keli skrydžiai ir neaišku, ar raketas palaikanti struktūra yra patikima.
Rusijos vyriausybės sprendimas užbaigti bendradarbiavimą šiose dviejose programose greičiausiai kyla dėl politinių motyvų ir prieštarauja ekonominiams ir technologiniams Rusijos, Ukrainos ir kitų valstybių interesams.
