O konkrečiau – kuo trumpiau ekrane brūžiname per draugų ir pažįstamų nuotraukas, tuo mažiau kamuos depresija ir vienatvė.
Tyrimas, kurį publikuos žurnalas „Journal of Social and Clinical Psychology“, yra vienas iš pirmųjų, parodžiusių priežasties ir pasekmės ryšį tarp socialinių tinklų naudojimo ir psichinės sveikatos. Daugelis ankstesnių tyrimų rodė tik koreliaciją tarp jų.
Tyrime, kuris truko du semestrus, dalyvavo 143 universiteto studentai. Jie buvo padalinti į dvi grupes: vienoje studentai buvo instruktuoti iki 30 minučių apriboti laiką, praleidžiamą naudojantis „Facebook“, „Instagram“, „Snapchat“ – po 10 minučių kiekvienai programėlei. Kita grupė buvo kontrolinė, šiems studentams buvo leidžiama naudotis socialiniais tinklais taip, kaip jie buvo pratę.
Po trijų savaičių studentai buvo apklausti. Jų psichinė sveikata buvo vertinama septyniose skirtingose srityse: socialinio palaikymo, baimės praleisti kažką svarbaus (angl. Fear of missing out, FOMO), vienatvės, autonomijos ir savęs supratimo, nerimo, depresijos, savigarbos.
„Rezultatas toks: socialiniais tinklais naudojantis mažiau nei įprasta, reikšmingai sumažėja depresijos ir vienatvės vertinimo rodikliai. Šis efektas itin stipriai pasireiškia tiems asmenims, kurie tyrimo pradžioje buvo labiausiai linkę į depresiją“, – sakė pagrindinė tyrimo autorė Melissa Hunt.
Taip pat sumažėjo nerimo ir FOMO rodikliai (tiesa, galimai taip nutiko tik dėl dalyvavimo tyrime fakto), kiti rodikliai tyrimo metu nepakito.
Visą tyrimo ataskaitą rasite čia.
