Manoma, kad Kanadoje miškų gaisrai tęsis dar kelias savaites ar net mėnesius.
Niokojantys gaisrai šiemet jau išdegino apie 12 mln. hektarų – teritoriją, didesnę nei Kuba ar Pietų Korėja.
Miškų gaisrai Kanadoje į atmosferą išmetė didžiulį dūmų kiekį; šie dūmai paveikė daugiau kaip 100 mln. žmonių, sutrikdė skrydžius ir privertė atšaukti renginius lauke.
ES klimato kaitos tarnyba „Copernicus“ (C3S) nurodė, kad šiuos gaisrus pradėjo stebėti nuo jų pradžios gegužę.
Liepos pabaigoje „Copernicus“ teigė, kad šiais metais jau išmestas anglies dvideginio kiekis dvigubai viršija visų 2014-ųjų taršą – ankstesnį rekordą.
„Kadangi paprastai liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje borealiniuose regionuose gaisrų lemiama tarša pasiekia aukščiausią lygį, tikėtina, kad dar keletą savaičių ji didės, todėl mes toliau stebėsime“, – sakė „Copernicus“ mokslininkas Markas Parringtonas (Markas Paringtonas).
Gaisrai Šiaurės pusrutulyje paprastai siaučia nuo gegužės iki spalio, o piką pasiekia liepą ir rugpjūtį – karščiausiais ir sausiausiais metų mėnesiais.
Šiemet Kanadoje ir Rusijoje užfiksuota daug didžiulių gaisrų.
„Copernicus“ išplatintame pranešime teigiama, kad pastaruoju metu gaisrai siautėjo šiauriau, taip pat ir už poliarinio rato, ir kad dėl jų pasklido labai daug dūmų.
Anot „Copernicus“, šiuo metu Kanadoje per miškų gaisrus iš viso į atmosferą išmetama apie 290 megatonų anglies dvideginio. Ankstesnis rekordas – 138 megatonos – buvo užfiksuotas 2014-aisiais.
Tarnyba tokius duomenis fiksuoja nuo 2003-ųjų.
Kanada yra tarp sparčiausiai šiltėjančių planetos regionų, o klimato kaita padidino ekstremalių orų reiškinių, su kuriais susiduria šalis, intensyvumą ir dažnumą.