Tyrėjai palygino 81 JAV paauglio magnetinio rezonanso tomogramas, darytas prieš pandemiją, nuo 2016 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. lapkričio mėn. su 82 paauglių tomogramomis, darytomis nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2022 m. kovo mėn.
Suderinusi 64 kiekvienos grupės dalyvius pagal tokius veiksnius kaip amžius ir lytis, komanda nustatė, kad paauglystėje vykstantys fiziniai smegenų pokyčiai, pavyzdžiui, smegenų žievės plonėjimas, buvo didesni grupėje po pandemijos, nei grupėje prieš pandemiją. Tai rodo, kad šie procesai pagreitėjo. Kitaip tariant, jų smegenys senėjo greičiau, rašo „The Guardian“.
„Smegenų amžiaus skirtumas buvo maždaug treji metai – nesitikėjome, kad smegenų amžius padidės tiek daug, atsižvelgiant į tai, kad užsidarymas namuose truko mažiau nei metus“, – sakė Stanfordo universiteto psichologijos profesorius ir pirmasis tyrimo autorius Ianas Gotlib.
Iš pradžių dalyviai – reprezentatyvi Kalifornijos įlankos zonos paauglių imtis – sutiko dalyvauti tyrime, kuriame buvo nagrinėjamas ankstyvojo gyvenimo streso poveikis psichikos sveikatai brendimo laikotarpiu. Todėl dalyviams taip pat buvo įvertinti depresijos ir nerimo simptomai.
Grupė nurodė, kad turi daugiau psichikos sveikatos sunkumų, įskaitant sunkesnius nerimo, depresijos ir internalizacijos problemų simptomus.
I.Gotlib sakė, kad šie rezultatai sutampa su kitų mokslininkų, tyrinėjusių pandemijos poveikį paauglių psichikos sveikatai, rezultatais. „Psichikos sveikatos pablogėjimą lydi fiziniai pokyčiai paauglių smegenyse, greičiausiai dėl pandemijos sukelto streso“, – sakė jis.
Tačiau kol kas neaišku, ar tyrime užfiksuotą prastesnę psichikos sveikatą lemia spartesnis smegenų senėjimas ir ar tai yra bloga žinia paaugliams.
„Kol kas to nežinome – pradedame iš naujo tirti visus dalyvius, sulaukusius 20 metų, todėl geriau suprasime, ar šie pokyčiai išlieka, ar laikui bėgant pradeda mažėti“, – sakė I.Gotlibas.
Vyresnio amžiaus žmonėms šie smegenų pokyčiai dažnai siejami su pablogėjusia pažintine veikla. Kol kas neaišku, ką jie reiškia paaugliams. Tačiau tai pirmas įrodymas, kad psichikos sveikatos sunkumus pandemijos metu lydi, atrodo, su stresu susiję smegenų struktūros pokyčiai.
Tyrime nedalyvavęs Londono Birkbeko universiteto kognityvinių neuromokslų profesorius Michaelas Thomas sakė, kad tyrimas patvirtino, jog pandemijos metu paaugliai susidūrė su sunkumais – padidėjo nerimas ir depresija. Tačiau jis pridūrė, kad sunku pasakyti, kokią reikšmę smegenų struktūros dydžio skirtumai turi dabartiniam ar būsimam elgesiui.
„Didelės apimties smegenų matavimai nepasako apie išsamias grandines, kurios lemia elgesį. Sakyčiau, kad labai spėliotina, kokios bus ilgalaikės pasekmės, jei tokių bus, ir ar šie smegenų pokyčiai bus ilgalaikiai, ar išnyks“, – teigė mokslininkas.
M.Thomas taip pat pabrėžė, kad neaišku, ar galimas poveikis būtinai bus neigiamas, pažymėdamas, kad kai kurie komandos nurodyti spartesni pokyčiai taip pat buvo susiję su aukštesniais rezultatais, pavyzdžiui, intelekto testuose.
„Trumpai tariant, tai įdomūs duomenys, rodantys, kad pandemija galėjo turėti didelį poveikį paaugliams. Duomenys pakankami, kad atsispindėtų smegenų struktūros matavimuose, tačiau šie duomenys negali pasakyti, ar neigiami ilgalaikiai padariniai yra neišvengiami, ar smegenų plastiškumas leis šiai kartai atsigaut“, – teigė jis.
