Ukraina yra nuolatinis Rusijos kibernetinių atakų taikinys. Pirmosios atakos prieš Ukrainos privačių įmonių ir valstybinių institucijų informacines sistemas buvo užfiksuotos dar 2013 metais.
Bandymas pakeisti rinkimų rezultatus
2013–2014 m. kai kurias Ukrainos vyriausybinių institucijų informacines sistemas paveikė kompiuterinis virusas, žinomas „Snake“, „Uroborus“ ar „Turla“ pavadinimais.
Keli saugumo tyrėjai ir Vakarų žvalgybos pareigūnai teigė manantys, kad ši kenkėjiška programinė įranga yra Rusijos vyriausybės darbas ir susijusi su ta pačia programine įranga, kuri buvo naudojama 2008 m. masiniam įsilaužimui į JAV kariuomenę, rašo „Reuters“.
Tačiau tai buvo tik pradžia. 2014 m. kovo 13 d., likus trims dienoms iki referendumo dėl Krymo statuso, Rusija surengė aštuonių minučių trukmės paskirstytą paslaugos trikdymo (angl. Denial-of-service attack, DDoS) kibernetinę ataką, kurios tikslas buvo destabilizuoti Ukrainos kompiuterių tinklus ir ryšius – taip buvo siekiama nukreipti visuomenės dėmesį nuo Rusijos karių buvimo Kryme.
Kaip rašoma Europos parlamento nariams parengtoje informacinėje medžiagoje, 2014 m. gegužės mėn., prieš Ukrainos prezidento rinkimus, prorusiška programišių grupė surengė keletą kibernetinių atakų.
Programišių grupuotė „CyberBerkut“ įsilaužė į tinklą ir ištrynė failus, siekdama pakeisti rinkimų rezultatus, taikydamasi į Centrinę rinkimų komisiją. Atakos nepavyko, nes kenkėjiška programa buvo pašalinta likus 40 minučių iki rinkimų. Tačiau įsilaužėliams pavyko atidėti rinkimų balsų skaičiavimą.
Nors šiuo atveju didelės žalos buvo išvengta, kiti kartai nebuvo tokie pat sėkmingi.
Įsilaužimas į elektros tinklus
Per kitus kelerius metus Ukrainos valdžios institucijos Rusijai priskyrė dvi kibernetines atakas prieš elektros tinklus.