Į kovą su vadinamosiomis melagienomis visame pasaulyje, taip pat – ir Lietuvoje aktyviai stoja žiniasklaida, kurdama faktų tikrinimo padalinius bei mechanizmus. Tačiau saugumo ekspertai tikina, kad pasitikrinti informacijos teisingumą dažnu atveju galime ir patys.
„Didelę dalį melagingo turinio pažinti gana nesunku iš pirmo žvilgsnio: palyginus su įprastais didžiųjų naujienų kanalų tekstais ar vaizdo medžiaga, jis neretai būna parengtas gana neprofesionaliai, netrūksta stiliaus, gramatikos, skyrybos klaidų.
Tad visų pirma reikėtų peržvelgti turinį, neapsiriboti vien tik antrašte bei pirmosiomis eilutėmis – vien šis veiksmas gali padėti atpažinti melagieną“, – teigia Audrius Ogylba, antros pagal dydį šalyje sumanios televizijos ir neriboto šviesolaidinio interneto paslaugų tiekėjos „Cgates“ Sistemų valdymo, palaikymo skyriaus ir saugumo vadovas.
Visgi ne visada klaidinga informacija – taip lengvai identifikuojama. Ekspertas dalinasi svarbiausiais žingsniais, kurie padės patikrinti turinį internete.
Tikrinkite šaltinį
Visų pirma, A.Ogylbos teigimu, svarbu atkreipti dėmesį į svetainę, kuri skelbia informaciją. Ar tai – jums pažįstamas prekės ženklas? Įsitikinkite, kad svetainė, kurioje radote informacija, iš tiesų yra gerai žinomas naujienų portalas ar kitas patikimas šaltinis, o ne jo kopija: patikrinkite jos turinį, interneto adresą bei kontaktų skiltį.
Jei svetainė, kurioje radote informaciją, jums kelia abejonių, paieškos sistemoje (pvz, „Google“) patikrinkite, ar ir kitos svetainės, naujienų portalai skelbia tą pačią informaciją. Jei jūsų rasta naujiena nėra aprašoma jokiose kitose svetainėse, nemaža tikimybė, kad ką tik perskaitėte melagieną.
„Pasitikrinti, ar naujieną skelbia ir kiti Lietuvos ar užsienio kanalai, verta net ir radus įtarimų sukėlusią žinią patikimoje, pažįstamoje svetainėje – klaidų pasitaiko visiems“, – teigia „Cgates“ ekspertas.
Pasidomėkite autoriumi
Dar vienas nesudėtingas būdas įsitikinti informacijos tikrumu – pasidomėti jos autoriumi. Jei skaitote nuomonę ar įžvalgas, greta teksto (ar vaizdo įrašo) turėtų būti nurodytas šių minčių autorius. Jį patikrinti nesunku ir vėl pasitelkus paieškos sistemą: „pagooglinkite“ jo vardą ir pavardę bei pasidomėkite, kokią informaciją šis žmogus skelbia, ką ir kokiais tikslais atstovauja. Tai padės geriau įvertinti turinį, su kuriuo ką tik susipažinote.
Įtarimų turėtų sukelti ir anonimiški tekstai, kuriuose nėra citatų. Įprasta, kad informaciniuose, naujienų tekstuose bet kokiomis temomis yra cituojami ekspertai, pristatomos jų darbovietės, pareigos bei pavardės. Jei viso to nėra, vertėtų į informaciją žiūrėti atsargiau.
„Norint išties atidžiai įvertinti turinį, vertėtų paieškoti ir pradinių jo šaltinių. Pavyzdžiui, jei straipsnyje yra skelbiama vieno ar kito viešo asmens citata, ji gali būti ištraukta iš konteksto ar iškraipyta, siekiant pakeisti pasisakymo reikšmę.
Kilus įtarimui, vertėtų paieškoti laidos, įrašo ar kito šaltinio, kuriame galite susipažinti su visu pasisakymu, kurio ištraukos yra cituojamos. Taip sužinosite, ar informacija tikrai nebuvo iškreipta“, – sako A.Ogylba.
Išduoti gali nuotraukos
Itin populiaru kuriant melagienas išsigalvoti neegzistuojančius žmones bei pasakoti jų istorijas, taip siekiant įtikinti daugiau skaitytojų ar žiūrovų. Tačiau dažnai tokius melus išduoda nuotraukos.
„Internete galime patikrinti kiekvieną randamą nuotrauką. Jei istorija neskamba patikimai, jas patikrinti tikrai verta. „Google“ suteikia galimybę kiekvienam įkėlus į sistemą norimą nuotrauką patikrinti jos šaltinį. Itin dažnai tokiais atvejais paaiškėja, jog nuotrauka yra vadinamas „stock“ kadras: pardavimui skirta teminės fotosesijos nuotrauka“, – teigia saugumo ekspertas.
Galiausiai, A.Ogylbos teigimu, tiek tarptautiniu mastu, tiek ir Lietuvoje aktyviai kuriamos specialios faktų tikrinimo svetainės, kuriomis naudotis gali kiekvienas, suabejojęs perskaityto turinio tikrumu.
