Pasak straipsnio, sparnuotis, įprastai skraidantis aplink vietoves, kuriose šiuo metu vyksta aktyvūs mūšiai, yra priverstas keisti savo migracijos maršrutus.
Mokslininkai, naudodami GPS sekimo prietaisus, tyrė 19 paukščių skrydžio trajektorijas, kai jie grįžo iš žiemojimo Graikijoje ir Rytų Afrikoje į Baltarusiją iškart po karo Ukrainoje pradžios – 2022 m. kovą ir balandį.
Gautus duomenis mokslininkai palygino su maršrutais, kuriais 2018-2021 m. skrido kiti 20 paukščių.
Buvo nustatyta, kad didieji ereliai rėksniai pakoregavo savo migracijos maršrutą: ėmė skristi papildomus 85 kilometrus, o jų skrydis dabar trunka 55 valandomis ilgiau.
Prieš karą Ukrainoje sustojo 90 proc. tirtų paukščių, o po karo – tik 32 proc. Panašu, kad aktyvūs karo veiksmai verčia retus paukščius aplenkti Ukrainos teritoriją.
Labiausiai pastebimi nukrypimai nuo įprasto maršruto buvo užfiksuoti zonoje, kurioje buvo didžiausias karinis aktyvumas, rašoma žurnale.
Kadangi paukščiams prireikia daugiau laiko, kad pasiektų savo įprastas poravimosi vietas, jie išeikvoja daugiau energijos.
„Tai tarsi bėgtumėte maratoną, bet be pertraukų atsigerti vandens. O finišo tiesiojoje vis tiek turėjote nubėgti papildomus septynis ar aštuonis kilometrus“, – aiškino Charlie Russellas, Rytų Anglijos universiteto akademikas.
Be to, kaip pažymi tyrimo autoriai, didieji ereliai rėksniai skrydžio metu patiria daug streso. Manoma, kad tai gali turėti neigiamos įtakos paukščių reprodukcijai ir jauniklių išgyvenimo galimybėms.
Tyrimas patvirtina, kad „karas daro itin neigiamą poveikį laukinei gamtai“, – apibendrino daktaras Joshas Milburnas iš Loughborougho universiteto Jungtinėje Karalystėje.
Didysis erelis rėksnys yra retas plėšrus paukštis, kurio kūno ilgis siekia 65-73 cm, o kūno masė – 1,6-3,2 kg. Šie paukščiai lizdus krauna Eurazijos miškingųjų stepių ir pietinėje miškų zonos dalyje nuo Suomijos pietų iki Primorės.
-
„Drastiškas ir ciniškas eksperimentas“: dėl klimato kaitos paukščiai net keičia spalvas
-
Ar tai paukštis, ar žuvis? (II)
-
Mokslininkai darbuojasi: kadaise išnaikintas legendinis dodo paukštis – žingsniu arčiau atgaivinimo
-
„Jau koks mielumas“: N.Zelandijos sostinėje pirmą kartą per 150 m. gimė kiviukai
Arčiausiai nuo Lietuvos peri kaimyninėje Baltarusijoje, kurioje pagal 2000–2003 metų duomenis priskaičiuota apie 150–200 perinčių porų. Didieji ereliai rėksniai reguliariai stebimi ir Lietuvoje per paukščių migracijas, o Nemuno deltoje ir Rytų Lietuvoje kartais ir veisimosi laikotarpiu. Manoma kad yra perinčių porų, nors jų lizdavietės dar neaptiktos.
Paukštis įtrauktas į Lietuvos, Rusijos ir Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos Raudonąsias knygas kaip pažeidžiama rūšis.
