„Yra rizika, konkrečiai siejant su „Huawei“, – spaudos konferencijoje Seime sakė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos vadovas pulkininkas Remigijus Baltrėnas.
Karininko teigimu, riziką kelia tai, kad įstatymas įpareigoja „Huawei“ ir kitas valstybės valdomas įmones „dalytis surenkama informacija su Kinijos žvalgybos tarnybomis“.
Jo teigimu, žvalgyba laikosi anksčiau pateiktos rekomendacijos, kad „Huawei“ neturėtų dalyvauti kuriant tinklą strateginėje infrastruktūroje, o kitose srityse reikia įvertinti gebėjimus valdyti rizikas.
„2019 metais (...) buvo pasakyta, kad ypatingos svarbos strateginiuose sektoriuose, infrastruktūroje rizikingos kompanijos, tokios kaip „Huawei“, neturėtų dalyvauti. Ta rizika išlieka“, – sakė R.Baltrėnas.
Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis po spaudos konferencijos žurnalistams sakė, kad informacijos apie Kinijos technologijų galimai keliamas rizikas „yra nemažai ir kiekviena sveikai mąstanti valstybė turėtų atsižvelgti į tuos rizikų ženklus“.
„Aš manau, kad visos technologijos, kurios sukurtos Kinijoj, jūs žinot, kad pagal įstatymą jos absoliučiai kontroliuojamos pačios valstybės, ten yra tam tam tikros rizikos. Yra tam tikros informacijos, kad ten yra tie „backdoor'ai“, per kuriuos galima traukti informaciją ar iš kamerų, ar iš telefonų, ar iš tos pačios 5G sistemos“, – kalbėjo D.Jauniškis.
Jungtinė Karalystė praeitą mėnesį leido „Huawei“ dalyvauti plėtojant 5G tinklus, išskyrus itin svarbią pagrindinę infrastruktūrą.
R.Baltrėno teigimu, Lietuvos sąjungininkai rizikas vertina panašiai, o sprendimai priklauso nuo galimybių jas kontroliuoti.
„Atsižvelgiant į paskutinį Jungtinės Karalystės pareiškimą apie tai, kad ji įsileidžia „Huawei“ dalyvauti 5G technologijos steigimuose, tai yra susiję su jų gebėjimu rizikas valdyti viena ar kita apimtimi“, – žurnalistams sakė R.Baltrėnas.
„Tai yra kiekvienos valstybės sprendimas, kaip ji eina link to, bet tos rizikos, kalbantis su mūsų kompetencijos partneriais, jos yra visur vienodai suprantamos, tik jų valdymo aprėptys ir priemonės skiriasi“, – teigė jis.
Karinės žvalgybos ir Valstybės saugumo departamento antradienį paskelbtame grėsmių vertinime teigiama, kad 5G technologijų vystymas gali tapti nauju rizikos veiksniu, „jei neskiriamas reikiamas dėmesys informacinių technologijų paslaugų ar produktų tiekėjo patikimumui“.
„Visuotinai vertinama, kad 5G technologijos patogumas ir greitis nustelbs trūkumus, tačiau koncentravimasis į jos privalumus, nepaisant saugumo kriterijų, gali kelti riziką asmens duomenų saugumui ir kritinės infrastruktūros veikimui“, – rašoma grėsmių vertinime.
Pačiame dokumente „Huawei“ nėra minimas.
BNS susisiekus su „Huawei“ atstovais, bendrovė atsiuntė komentarą, kuriame pabrėžė, kad „rūpinasi kibernetiniu saugumu bei laikosi tarptautinio šios srities reguliavimo“.
„Huawei“ yra privati bendrovė, turinti aiškiai apibrėžtą valdymo struktūrą – visa įmonės nuosavybė priklauso darbuotojams. Jokios vyriausybės įstaigos ar išorinės organizacijos neturi „Huawei“ akcijų ir niekaip bendrovės nekontroliuoja“, – teigiama komentare.
Įmonė BNS nurodė, kad „labai kruopščiai laikosi kiekvienos šalies, kurioje veikia, įstatymų, todėl sieks ir toliau bendradarbiauti su Europos vyriausybėmis kuriant bendrus 5G saugumo standartus tam, kad dar labiau sustiprintų tinklo saugumą ir patikimumą“.
„Mes turime neprilygstamą griežtą kibernetinio saugumo užtikrinimo sistemą (...). 5G saugumo iššūkius galima įveikti tik glaudžiai bendradarbiaujant pardavėjams, operatoriams ir vyriausybėms, taip pat ir programėlių bei paslaugų teikėjams. Bendradarbiavimo ir argumentuoto dialogo tikimės su partneriais visose šalyse, kuriose veikiame. Įskaitant ir Lietuvą“, – nurodė „Huawei“.
