Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Karo naujienos tarp lyderių Lietuvoje iškėlė „Telegram“

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje sparčiai išpopuliarėjusi susirašinėjimo ir pokalbių platforma „Telegram“ aktyviai naudojama ir Lietuvoje – rinkos tyrimų bei technologijų bendrovės „Synopticom“ atlikto tyrimo duomenimis, „Telegram“ naudoja 20 proc. apklaustų šalies gyventojų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Telegram
Telegram / 123RF.com nuotr.

2013 m. sukurta „Telegram“ šiandien turi virš 700 mln. vartotojų pasaulyje ir yra tarp populiariausių šiemet atsisiųstų programėlių. Nemokama atviro kodo ir debesų kompiuterijos pagrindu veikianti programėlė yra prieinama beveik visose populiariausiose platformose – „Android“, „iOS“, „Windows Phone“ ir kt.

„Programėlė „Telegram“ yra saugus ir vartotojams patrauklus kanalas. Šioje aplikacijoje neveikia algoritmas, kuris kituose socialiniuose tinkluose analizuoja vartotojų elgseną ir pagal tai modeliuoja rodomą turinį. Viena vertus, tai suteikia daugiau laisvės, kita vertus – gali lemti dezinformacijos sklaidą. „Telegram“ populiari dar ir todėl, kad joje galima kurti gausias grupes, viešus ar privačius kanalus naujienų bei kitos informacijos dalinimuisi“, – komentuoja „Idea prima“ skaitmeninės komunikacijos komandos vadovė Viktorija Juškauskaitė-Radvilavičė.

Pasak jos, programėlės populiarumą paskatino ir Rusijos pradėtas karas Ukrainoje – ji tapo vienas iš pagrindinių kanalų dalintis aktualiomis naujienomis apie vykstančius įvykius. „Telegram“ programėlė Ukrainoje buvo populiari dar iki Rusijos karo pradžios, o Lietuvoje jos vartotojų skaičius ėmė augti, keičiantis geopolitinei situacijai.

Išmaniosios komunikacijos agentūros „Idea prima“ inicijuoto tyrimo duomenimis, „Telegram“ naudojasi 20 proc. respondentų – ši platforma savo populiarumu Lietuvoje pralenkia ne tik jaunimo pamėgtą „TikTok“ (18 proc.), bet ir šalyje vis dar neprigyjantį „Twitter“ (10 proc.).

Dažniausiai „Telegram“ naudojasi vyresni šalies gyventojai, 40-59 m. amžiaus respondentai, kai tuo tarpu „Twitter“ ir „TikTok“ išlieka jaunesnės auditorijos dėmesyje – „Twitter“ dažniausiai naudojasi 30-49 m., o „TikTok“ – 18-29 m. amžiaus apklaustieji.

„Kasmet Lietuvoje inicijuojamas socialinių tinklų statistikos tyrimas leidžia įvertinti, kokius socialinius tinklus turi ir naudoja mūsų šalies gyventojai pagal amžių. Socialiniai tinklai „Facebook“, „Instagram“ ir „Youtube“ išlieka lyderiais, tačiau kitų platformų pasirinkimas varijuoja. Pavyzdžiui, jaunesnė respondentų dalis daugiau dėmesio skiria dinamiškam, šmaikščiam vaizdo turiniui „TikTok“, neretai sekant tendencijomis patinkantis turinys atkartojamas turimose paskyrose. Savo ruožtu vyresni vartotojai domisi politiniais įvykiais ir aktualijomis, karo eiga, todėl renkasi kitus socialinius tinklus („WhatsApp“, „Telegram“)“, – sako V.Juškauskaitė-Radvilavičė.

Pasak jos, šiemet itin aktualios geopolitinės naujienos buvo pagrindinis turinys, kuriuo domėjosi socialinių tinklų vartotojai. Palyginti su praėjusiais metais atlikto tyrimo duomenimis, su prislopusia COVID-19 pandemija susijusios naujienos, kuriomis vartotojai itin domėjosi, šiemet atsidūrė paskutinėje vietoje.

„Tyrimų bendrovės „Synopticom“ apklausa parodė, kad nepaisant aktualijų socialiniuose tinkluose vartotojai ir toliau ieško informacijos apie maistą ir jo gaminimą, keliones, filmus bei kitas pramogas, sveiką gyvenseną“, – teigia pašnekovė.

Rinkos tyrimų ir technologijų bendrovė „Synopticom“ Lietuvos miestų gyventojų, turinčių bent vieną socialinio tinklo paskyrą, apklausą atliko 2022 m. spalio mėnesį. Apklausoje dalyvavo 602 respondentai nuo 18 metų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų