Istorijos puslapių atvertimas
Akivaizdžiausias karo istorijos lūžio taškas yra tada, kai įvedamas naujas ginklas, kuris iš esmės pakeičia ar net nutraukia kovas, pavyzdžiui – atominės bombos debiutas Antrajame pasauliniame kare.
Vis dėlto dažniau pasitaiko atvejų, kai pristatoma nauja technologija, kuri pakeis karo pobūdį ateityje, tačiau jos pradinis poveikis dabartyje nėra toks stiprus. Paprastai taip nutinka todėl, kad naujoji technologija yra pradiniame savo raidos etape, jai reikia daugiau laiko ir patirties tiek tam, kad taptų pajėgesnė, tiek tam, kad išmoktume ja naudotis. Tačiau kartą pradėjus ją naudoti kare, kelio atgal nebėra.
Klasikinis pavyzdys – pirmasis lėktuvo panaudojimas kare, praėjus mažiau nei dešimtmečiui po jo išradimo. 1911 m. spalio 23 d. per karą tarp Italijos Karalystės ir Osmanų imperijos italų pilotas pakilo į orą vienmotoriu lėktuvu su audekliniais sparnais. Jis skrido tuo metu neįtikėtinai dideliu 72 km per valandą greičiu virš Tripolio, esančio dabartinėje Libijoje. Turėdamas naują galimybę žvelgti į Žemę iš viršaus, jis galėjo savo vadams perduoti žinias apie priešo pozicijas.
Tačiau šios naujos technologijos poveikis buvo ne tik geresnė žvalgyba.
Po savaitės tas pats pilotas nusprendė pakelti į orą keturias rankines granatas, kurias per lėktuvo šoną numetė apačioje esantiems osmanams. Šis bombardavimas neturėjo įtakos karo baigčiai, tačiau oro karo era prasidėjo ir kelio atgal jau nebuvo.
Taip ir Ukrainoje matėme panašių naujų technologijų panaudojimo pavyzdžių – ne drastiškai nulemiančių kovas, bet duodančių užuominas apie tai, kas bus ateityje.
Viena iš sričių – dirbtinio intelekto (DI) panaudojimas. Konflikto Ukrainoje metu dirbtinio intelekto formos taikomos įvairiai – nuo veidų atpažinimo programinės įrangos naudojimo priešo kariams atpažinti iki mašininio mokymosi panaudojimo, kad kariuomenės ir pagalbos tiekimo grandinės būtų veiksmingesnės. Dirbtinis intelektas netgi buvo panaudotas propagandai ir informaciniam karui plėtoti: Rusijos invazija Ukrainoje yra pirmasis karas, kuriame naudojami „suklastoti“ vaizdo įrašai, kuriuose riba tarp tikro ir sugeneruoto vaizdo yra miglota.
Visų formų mašininio intelekto naudojimas kare tik didės, nes dirbtinis intelektas tobulėja ir įgauna vis daugiau svarbos mūsų pasaulyje. Jokia kita technologijų sritis šiuo metu nėra taip stipriai finansuojama ir joje nedalyvauja tiek įvairių veikėjų. Joje dalyvauja ne tik visos pasaulio vyriausybės, taigi ir jų ginkluotosios pajėgos, bet ir pirmaujančios civilinės korporacijos.
Kitu lūžio tašku tapo internetas, kuris per pastarąjį dešimtmetį transformavosi ir tapo ne tik žmonių bendravimo platforma, bet ir pasaulį valdančių sistemų veikimo vieta.
Konflikto pradžioje Rusijos programišiai bandė kėsintis į įvairias Ukrainos tinklų sistemas – nuo elektros tinklų iki kosminių ryšių.
Iš karto po to su Ukraina susiję programišiai, įtraukti į vadinamąją „Savanorių IT armiją“, pradėjo atsigriebti. Viena į pasaulines technologijų naujienas patekusi istorija nutiko 2022 m. vasario mėn., kai Maskvoje skaitmeniniu būdu buvo apgadintos elektromobilių įkrovimo stoteles. Ukrainai simpatizuojantys įsilaužėliai perėmė kompiuterių ekranus, kad juose paskelbtų žinutes apie Vladimirą Putiną.
Tai tikriausiai buvo pirmoji daiktų interneto (IoT) ataka karo metu. Šis pokštas tikrai nepaveikė karo, tačiau pagalvokite, ką ateityje galėtų padaryti organizuotesnė, geriau pasirengusi, žvalgybą ir planavimą vykdanti grupė ar karinis dalinys, siekiantis didesnio, ambicingesnio taikinio, pavyzdžiui, visos infrastruktūros.
Tokie išpuoliai, kai skaitmeninėmis priemonėmis iš tolo sukeliamas fizinis poveikis priešui, yra ne tik kibernetinio saugumo, bet ir karybos ateitis.
Mūsų pasaulis tampa vis labiau sujungtas į tinklą, taigi ir vis labiau priklausomas nuo internetu susietų įrenginių, kurie dabar veikia beveik kiekvienoje ypatingos svarbos infrastruktūros srityje.
Atakos didėja, atsiranda vis daugiau taikinių, į kuriuos galima įsilaužti. Tačiau, kaip ir ankstesnių dviejų kompiuterijos kartų atveju, dėl neaiškios atsakomybės ir bendro reikalavimų bei reguliavimo trūkumo saugumas pernelyg dažnai lieka antraeiliu dalyku projektuojant ir eksploatuojant daiktų internetą. Todėl daiktų interneto sistemose, kuriomis vis labiau pasikliaujame, yra pernelyg daug spragų. Tai reiškia, kad skaitmeninės atakos vis dažniau turės fizinį poveikį.
Istorijos perrašymas
Dar vienas lūžio taškas karo istorijoje yra tada, kai technologija, kuri jau buvo naudojama konflikte, atgaivinama naujoje formoje. Pavyzdys – tanko įtraukimas į Antrojo pasaulinio karo „Blitzkrieg“ technologiją sukūrė naują mobiliojo šarvuoto karo būdą ir padėjo naciams užimti didžiąją Europos dalį.
Bepilotės sistemos jau daugiau nei karta buvo sėkmingai panaudotos konfliktuose. Tačiau prasidėjus kovoms Ukrainoje, svarbiausiame tarptautinio saugumo akademiniame žurnale buvo išspausdintas straipsnis, kuriame teigiama, kad bepiločiai orlaiviai nėra tokie reikšmingi įprastiniame kare.
Dabar šios akademinės ir karinės diskusijos baigėsi. Paaiškėjo, kad bepilotės sistemos buvo neįtikėtinai svarbios kovose Ukrainoje stabdant rusų tankų kolonas ir užtikrinant Ukrainos artilerijos ir raketų smūgių tikslumą. Dronai taip pat atliko svarbų vaidmenį jūroje, dalyvaudami nuskandinant Rusijos Juodųjų jūrų flagmaną ir smogdami Rusijos karinio jūrų laivyno bazėms Kryme.
Taip pat pastebima, kad mūšio lauke atsirado daugybė bepiločių sistemų. Svarbius vaidmenis ir misijas atliko ne tik didelės, brangios karinės paskirties sistemos, bet ir tūkstančiai mažų, pigių, dažnai civilinių bepiločių orlaivių. Dabar juos naudoja kiekvienas tiek Ukrainos, tiek Rusijos dalinys – ne tik žvalgybai, bet ir smūgiams atlikti tokiu tikslumu, kuris vos prieš kelis dešimtmečius būtų buvęs neįmanomas.
Kaip ir dirbtinio intelekto atveju, bepiločių orlaivių naudojimas kare tobulėja kiekvieną savaitę. Pavyzdžiui, Iranas gavo grįžtamosios informacijos iš Rusijos, kuri naudoja jų sistemas „Shahed“ ir „Mohajer“, pradedant tuo, kaip jos veikia skirtingais scenarijais ir oro sąlygomis, ir baigiant poreikiu slopinti jų keliamą triukšmą, nes atakuojami Ukrainos civiliai gyventojai gali girdėti, kaip į juos nardo dronai.
Kita sritis, kurioje seniai naudojama technologija Ukrainoje pasiekė naujų aukštumų, yra soc. tinklai ir juose staigiai plintanti informacija.
Strateginiu požiūriu svarbiausia buvo tai, kaip Ukrainos vadovas pasinaudojo socialinėmis medijomis, kad pasipriešintų Rusijos informacinio karo meistrams.
Prieš karą Volodymyras Zelenskis buvo mažai žinomas už regiono ribų. Ukrainos viduje apklausos rodė, kad jį ir jo partiją remia tik 23 proc. rinkėjų. Iš esmės jis neturėjo didelės pasaulinės įtakos ir buvo mažiausiai nepopuliarus iš daugybės labai nepopuliarių Ukrainos lyderių, tvyrant nepasitikėjimui vyriausybe apskritai.
Tačiau V.Zelenskis meistriškai pasinaudojo internetine erdve, kad paskleistų žinią, kai jo tauta buvo puolama. Šios pastangos internete davė realių rezultatų. Netrukus jis tapo pasauline ikona, o 91 proc. ukrainiečių pritarė jo veiksmams. Ukrainos valstybė ir visuomenė nesugriuvo taip, kaip Rusija tikėjosi.
Karuose svarbi žmonių valia, o skaitmeninė erdvė pasirodė esanti vertinga nauja priemonė šiai valiai pasiekti ir sutelkti.
Informacinis fonas pasiekė ir paveikė kitą svarbią tikslinę auditoriją – mus. Kad ir koks būtų Ukrainos žmonių požiūris ir drąsa, Ukraina turėjo šansą tik tada, jei į savo kovą įtraukė išorinį pasaulį.
Apie 400 iš 500 didžiausių bendrovių pasitraukė iš Rusijos ekonomikos ne todėl, kad to reikalavo įstatymai ar sankcijos, bet dėl bendro požiūrio. Šie geopolitiniai atgarsiai ilgainiui paveiks ne tik Rusijos ekonomiką, bet ir tai, kaip kitos šalys galvoja apie savo ekonomiką ir karą.
