Kartu su trečiuoju lietuvišku palydovu iškeltas ir pirmas latviškas

Indijos raketa penktadienį iškėlusi Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų ir bendrovės „NanoAvionics“ sukurtą kosminį palydovą „Lituanica SAT-2“, taip pat nuskraidino į orbitą pirmąjį Latvijos palydovą „Venta 1“, pranešė Ventspilio universiteto koledžo atstovė Agnesė Jėkabsonė.
Indiškos raketos PSLV-C38 startas
Indiškos raketos PSLV-C38 startas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Šios mokyklos sukonstruotas palydovas buvo iškeltas raketos nešėjos PSLV-C38, startavusios 6 val. 59 min. Latvijos (ir Lietuvos) laiku.

„Venta 1“ skries aplink Žemę žemojoje orbitoje, apie 505 km aukštyje. Palydovas per parą apskries mūsų planetą 16 kartų, bet jo siunčiamus signalus ne visada bus įmanoma pagauti.

Ventspilio universiteto koledžo komanda savo radijo stotyje tiesiogiai sekė raketos startą; ten bus priimami ir palydovo siunčiami signalai

Projekto vyriausiasis koordinatorius Aigaras Krauzė nuvyko į Indiją ir tiesiogiai stebėjo raketos startą.

Tarptautinis projektas

Tuo tarpu lietuvių „LituanicaSAT-2“ palydovas iškeltas pagal projektą „QB50“; jo tikslas yra paleisti į kosmosą visą grupę mažųjų palydovų, tyrinėsiančių žemutinius termosferos sluoksnius. Projektui vadovauja Belgijoje įsikūręs von Karmano institutas, prie jo daugiau nei šešerius metus dirbo mokslininkai iš 23 šalių ir apie pusšimčio universitetų, pranešė VU.

Pasak VU Fizikos fakulteto Kieto kūno elektronikos katedros Kosmoso technologijų centro vedėjo Liudo Tumonio, idėja paleisti daugybę palydovų vietoje vieno didelio kilo todėl, kad termosferoje išretėjusi atmosfera labai stabdo palydovus. Jie leidžiami taip, kad tik trumpai praskrietų pro šį sluoksnį – tokiu atveju vienas palydovas labai trumpai gali rinkti duomenis, be to, jis ištiria erdvę tik viename taške.

„Naudojant keliasdešimt mažų palydovų daugybėje skirtingų taškų matuojami skirtingi termosferos parametrai. Jei sugestų vienas palydovas – misija iškart baigtųsi, o jei suges nors ir keli iš šių, kaip aš juos vadinu, miniatiūrinių palydovų – tyrimus toliau galėsime tęsti. Beje, visi šie palydovai kartu sudėjus kainuoja tiek pat, kiek ir vienas didelis“, – yra sakęs mokslininkas.

Projekto „QB50“ metu planuojama paleisti 37 palydovus.

Lietuviškas palydovas išsiskiria tuo, kad varomas cheminiu kuru. Šis kuras mažame palydove išbandomas pirmą kartą.

Pirmieji lietuviški palydovai, sukurti Kauno technologijos universiteto („LitSat-1“) ir Vilniaus universiteto („LituanicaSat-1“) mokslininkų, į kosmosą buvo paleisti 2014 metų pradžioje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs