„Kas 100 metų Žemę pasiekia superžybsnis, galingesnis už trilijoną atominių bombų“: netrukus galime jo sulaukti

Gigantiški superžybsniai iš į Saulę panašių žvaigždžių išsiveržia maždaug kartą per 100 metų, išskirdami tiek energijos, kiek trilijonas vandenilinių bombų. Ar tai gali reikšti, kad jau turėjome sulaukti superžybsnio? – tokį klausimą kelia iflscience.com.
Saulės žybsnis (2012 m. rugpjūčio 31 d.)
Saulės žybsnis (2012 m. rugpjūčio 31 d.) / NASA/SDO nuotr.
Temos: 1 Saulė

Maxo Plancko Saulės sistemos tyrimų instituto (MPS) Vokietijoje mokslininkai, naudodamiesi NASA kosminio Keplerio teleskopo duomenimis, išnagrinėjo 56 450 į Saulę panašių žvaigždžių ryškumo svyravimus.

Pastarieji greičiausiai rodo, kad žvaigždė patyrė intensyvų žybsnį – spinduliuotės ir energijos pliūpsnį, kurį sukelia staigus Saulės atmosferoje sukauptos magnetinės energijos išsiskyrimas.

Jų tyrimas atskleidė, kad itin galingi žybsniai, vadinamieji superžybsniai, įvyksta nuo 10 iki 100 kartų dažniau, nei manyta anksčiau. Tyrėjai nustatė 2 889 superžybsnius 2 527-iose iš 56 450 ketverius stebėtų žvaigždžių, o tai reiškia, kad superžybsniai iš į Saulę panašių žvaigždžių vidutiniškai išsiveržia maždaug kartą per šimtmetį.

„Mus labai nustebino, kad į Saulę panašiose žvaigždėse superžybsniai kyla taip dažnai“, – sakė pirmasis tyrimo autorius daktaras Valerijus Vasiljevas iš MPS.

Taigi, kaip yra su mūsų Saule? Tyrime analizuotų žvaigždžių paviršiaus temperatūra ir ryškis yra panašūs į Saulės, todėl galima daryti prielaidą, kad jos elgiasi panašiai.

„Saulės negalime stebėti tūkstančius metų. Tačiau vietoj to galime stebėti tūkstančių į Saulę labai panašių žvaigždžių elgesį per trumpą laiką. Tai padeda mums įvertinti, kaip dažnai įvyksta superžybsniai“, – sakė tyrimo bendraautorius, MPS direktorius profesorius dr. Sami Solanki.

Padidėjusio Saulės aktyvumo protrūkiai nuolat sukrečia mūsų planetą, tačiau per pastarąjį šimtmetį Saulė nebuvo paleidusi didelio superžybsnio. Jei taip nutiktų, to nebūtų įmanoma nepastebėti: sutriktų elektros energijos tiekimo tinklai, radijo ryšys, būtų sugadinti palydovai, todėl sutriktų navigacijos sistemos, pavyzdžiui, GPS.

1859 m. pasaulis patyrė stipriausią geomagnetinę audrą per visą istoriją, vadinamą Carringtono įvykiu. Tuomet degė telegrafo laidai, o pašvaistės buvo pastebimos iki pat Kubos ir Havajų salų ir, kaip pranešama, žmonės galėjo skaityti laikraščius vien tik dėl pašvaisčių skleidžiamos šviesos.

Tačiau net ir šį įvykį sukėlė Saulės žybsnis, kurio energija sudarė tik šimtąją dalį superžybsnio energijos. Gali būti, kad Saulė ruošiasi dar didesniam Saulės superžybsniui.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Science“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis