Naujame tyrime jungiami geriausi šiuolaikiniai modeliai ir siekiama įvertinti cheminių elementų evoliuciją per visą Visatos istoriją.
Įvertinę cheminių elementų produkciją skirtingose žvaigždėse, tų žvaigždžių formavimosi spartą bei mirties metu išmetamos medžiagos kiekį, tyrėjai apskaičiavo tikėtiną visų cheminių elementų nuo anglies iki urano gausos raidą laikui bėgant.
Kiekvienas elementas į tarpžvaigždinę terpę patenka iš keleto šaltinių, nors daugelis ir turi vieną dominuojantį; pavyzdžiui, daugiausiai mangano pagamina sprogstančios baltosios nykštukės, tačiau šiek tiek jo išmeta ir žvaigždės-milžinės bei branduolio kolapso supernovos.
Apskaičiuota daugumos elementų gausa gerai atitinka Saulės aplinkos stebėjimų duomenis, tačiau ne visada. Vienas didžiausių neatitikimų yra auksas: pagrindinis jo šaltinis yra gama spindulių žybsniai, įvykstantys susijungiant ir sprogstant neutroninėms žvaigždėms, tačiau jo toli gražu nepakanka pagaminti stebimiems kiekiams.
Tyrėjų teigimu, tai gali reikšti, kad auksą, kaip ir kai kuriuos kitus cheminius elementus, kuria dar koks nors į modelius neįtrauktas procesas, arba šiandieniniai modeliai turi esminių trūkumų.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.