Idėja, kad žmonių valgomas maistas nėra tinkamas šunims, yra santykinai nauja. Ir jos istorinis pagrindas su rinkodara susijęs labiau nei su mokslu.
Ištisus tūkstančius metų žmonės savo keturkojus palydovus šėrė likučiais nuo savo stalo. O šunys per tą laiką evoliucionavo ir įgijo visus reikiamus gebėjimus tokį maistą virškini. Tuo tarpu komerciniu būdu gaminamas maistas specialiai šunims buvo sukurtas vos prieš pusantro šimto metų. Ir tikriausiai jis išpopuliarėjo dėl to, kad buvo norima gauti daugiau pelno iš maisto atliekų.
Šiandien, po dešimčių metų moksliškai nepagrįstų rinkodaros kampanijų, daugeliui šunų augintojų išsivystė įsitikinimas, kad likučiai nuo stalo šunims yra pavojingi, o sausame maiste yra visas rinkinys keturkojams reikalingų mitybinių medžiagų.
Visgi pastaraisiais metais sauso šunų maisto pramonėje nestigo skandalų – išaiškėjo „neskanūs“ praeities faktai, tam tikros maisto rūšys buvo atšauktos dėl neigiamo poveikio sveikatai – todėl vis labiau populiarėja „naminio“ maitinimo alternatyvos, daugybė šunų augintojų perėjo prie sveiko, šviežio, organiško, begrūdžio ir minimaliai apdoroto maisto šunims vartojimo.
Bet, kita vertus, nors ką tik išvardinti epitetai skamba teigiamai ir mūsų suvokiami kaip „sveikesni“, ar tai iš tiesų yra geresnis pasirinkimas? Paprastas atsakymas į šį klausimą – mes tiesiog nežinome.
Didžiosios dalies komerciškai pardavinėjamų šunų maistų niekas per daug kruopščiai netyrė ir labai priekabiai nelygino. Formaliai tos sauso maisto granulės gali atitikti „pilnavertės subalansuotos mitybos“ sąvoką, tai ir tiek. Taip pat nėra žinoma, kaip nustatyti, kokių medžiagų buvo „natūralioje“ mūsų šunų protėvių mityboje ir kaip jų sveikatą gali paveikti šiuolaikinė mityba.
Moksliniai tyrimai šioje srityje vykdomi vangiai. Bet vieni iš pirmųjų tokių tyrimų jau parodė keletą sauso maisto atsisakymo privalumų: maitinant šunis tokiu mėsos ir daržovių mišiniu, kuriuo paprastai minta ir žmonės, panašu, smarkiai sumažėja šunų išmatų tūris, lyginant su sauso maisto mityba.
12 biglių veislės šunų keturias savaites maitinant standartine sauso maisto dieta jiems reikėjo suvalgyti gerokai daugiau, kad išlaikytų pastovią kūno masę, teigia tyrimo autoriai. Dėl to jų išmatų kiekis buvo iki trijų kartų didesnis nei maitinantis „žmogišku“ maistu. Lyginant su šviežiais maisto produktais, sausas maistas išmatų kiekį vidutiniškai padidina 1,5-1,7 karto.
Tai yra tarsi užuomina, kad žmonių maiste esančios mitybinės medžiagos yra lengviau įsisavinamos šunų. Maža to, žmogiško maisto vartojimas koregavo ir šunų žarnyno bakterijų sudėtį – ji buvo kitokia, nei maitinantis sausu maistu.
„Ankstesniais tyrimais parodėme, kad sveikų šunų, maitinamų šviežiu maistu, fekalijų mikrobinė sudėtis yra kitokia nei maitinant juos sausu maistu“, – sakė Ilinojaus universiteto (JAV) mitybos mokslininkė Kelly Swanson.
„Unikalios mikrobinės sudėtys veikiausiai atsirado dėl skirtingo maisto perdirbimo žarnyne, dėl ingredientų šaltinių, dėl mitybinių skaidulų, baltymų ir riebalų koncentracijos ir tipo skirtumų. Tra žinoma, kad šie suvartojamas maistas paveikia šuns virškinimą ir tai, kas pasiekia fermentavimo procesą storojoje žarnoje.“
Pastarojo tyrimo rezultatai didele dalimi dera su ankstesnių tyrimų rezultatais: jau anksčiau nustatyta, kad maitinimas šviežiu maistu arba žalia mėsa gali pakeisti šuns mikrobiomą. Tačiau kol kas nėra patikimų tyrimų, parodančių, kaip tai paveikia šuns sveikatą.
2018 m. K.Swanson su kolegomis aštuonis biglius maitino sauso maisto dieta, begrūdžiu keptu maistu arba žaliu maistu. Analizuodami šunų fizinį aktyvumą, šlapimo ir išmatų sudėtį bei atlikę kraujo analizę mokslininkai nustatė, kad šunys kepintą maistą virškina lengviau nei sausą, o begrūdė mityba ir žalios mėsos pagrindo mityba sumažino cukraus kiekį kraujyje bei padidino riebalų kiekį.
Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad taip maitinti šunis yra sveikiau. Prieš keletą metų tam tikros brangaus begrūdžio sauso šunų maisto rūšys buvo susietos su šunų širdies liga – dėl to JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) Federalinė vaistų taryba pateikė rekomendaciją atsisakyti tokio šunų maitinimo.
Be to, pagalvoti verta ne tik apie augintinių sveikatą, bet ir apie poveikį aplinkai. Jeigu kiekvienas augintinis būtų maitinamas tokiu pačiu maistu, kokį vartoja žmonės – tokia pačia kokybiška mėsa, žuvimi ir daržovėmis – pasekmės anglies dvideginio ir kitų dujų emisijai bei klimato kaitai būtų milžiniškos.
Todėl kai kurie mokslininkai netgi ragina kaip alternatyvą sausam ar žmogiškam maistui naudoti vabzdžių pagrindo dietą. Kilogramo vabzdžių išauginimas išskiria 25 kartus mažiau šiltnamio dujų, tam reikia 47 kartus mažesnio žemės ploto ir apie 20 kartų mažiau vandens nei kilogramui jautienos išauginti.
Galų gale, K.Swanson teigia, kad tol kol įrodoma, jog mityba yra saugi ir atitinka augintinio mitybinius poreikius, ji, mokslininkės manymu, yra tinkama. Jei labai norite daugiau sumokėti už aukštesnę kokybę – tai yra jūsų pasirinkimas,
„Man svarbiausia, kad visi dietų formatai ir produktai būtų patikrinami prieš jų patekimą į prekybą“, – 2018 m. sakė mokslininkė. Ir kol neturime daugiau ir patikimesnių mokslu pagrįstų žinių tai atrodo kaip logiškiausias sprendimas.
Tyrimą publikavo žurnalas „Journal of Animal Science“.
